Oficiali statistika rodo, kad pastaraisiais metais dėl emigracijos Lietuvos gyventojų skaičius mažėja truputį lėčiau nei anksčiau.
Gimstamumo rodikliai irgi stabilūs – jis nedidėja, bet ir nemažėja. Nėra sunerimti verčiančių žinių ir apie didėjantį mirtingumą.
„Atrodo, lyg pas mus viskas gerai. Bet mes sustojome ir turime pripažinti, kad esame beveik dugne“, – vakar Seime vykusioje konferencijoje įspėjo Demografinių tyrimų instituto vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vlada Stankūnienė.
Kasmet ištirpsta po 30 000
Jau dveji metai Lietuva gyvena neturėdama 3 mln. žmonių ir jų skaičius toliau mažėja. Šių metų sausio pradžioje jų buvo jau tik 2 mln. 944 tūkstančiai.
Pagal tam tikrus demografinius rodiklius mūsų šalis yra tarp „lyderių“.
Antai šiame šimtmetyje Lietuvos gyventojų mažėjimas buvo intensyviausias Europos Sąjungoje – kasmet maždaug po 30 tūkst. žmonių, arba po 1 procentą.
Daugiausia žmonių šalis netenka dėl didelės emigracijos (tai sudaro maždaug du trečdalius gyventojų mažėjimo).
Negana to, išvyko daug jaunų, darbingo amžiaus žmonių, įgijusių aukštesnį nei vidutinis išsilavinimą.
Gimdyti pradėjo vėliau
Neguodžia ir gimstamumo rodikliai.
Nors, palyginti su katastrofiškai mažėjusiu gimstamumu paskutinį praėjusio šimtmečio dešimtmetį, pastaruoju metu ši kreivė Lietuvoje po truputį ėmė kilti, tai specialistų nenuteikia itin optimistiškai.
Mažiausias gimstamumas buvo užfiksuotas 2002 metais, kai vienai šeimai teko 1,23 vaiko. Pernykštis rodiklis – 1,59. Esant tokiems skaičiams populiacija per keturis dešimtmečius sumažėja perpus.
Tiesa, gimstamumo krizė palietė ne tik Lietuvą. Anksčiau tai yra patyrusios ir kitos Europos šalys.
„Į Lietuvą, tik vėliau nei kitur, atsirito banga, kai šeimos kuriamos vėliau, ir moterys ėmė gimdyti vėliau.
Laimė, kad nebuvo visiškai atsisakyta gimdyti, todėl vėliau situacija kiek pasitaisė.
Šiuo metu Lietuva pagal gimstamumą yra netgi kiek aukščiau už Europos Sąjungos vidurkį“, – kalbėjo Demografinių tyrimų instituto vadovė.
Visuomenė vis labiau sensta
Gyventojų skaičių tirpdo ir kitos priežastys.
Kiekvienais metais stabiliai maždaug 10 tūkst. gyventojų sumažėja dėl to, kad miršta daugiau žmonių nei gimsta.
„Šiuo aspektu jokių prošvaisčių net nematyti“, – nuogąstavo V.Stankūnienė.
Be to, Lietuvoje toliau sparčiai didėja pagyvenusių žmonių dalis. Dabar 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudaro 18,4 proc. visų gyventojų.
V.Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau pagal mirtingumo lygį Lietuva atsiliko nuo išsivysčiusių Vakarų šalių, o pastaraisiais metais – ir nuo Vidurio Europos, ir nuo Baltijos valstybių.
Pavyzdžiui, vyrų mirtingumo lygis šiuo metu yra toks pat, koks buvo 1964-aisiais. Tada lietuvio amžiaus vidurkis siekė 68,3, o dabar – 68,5 metų. Tai prasčiausias rodiklis tarp ES šalių.
Moterys už vyrus ilgiau gyvena vidutiniškai 11 metų. Tai irgi pats didžiausias ES gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų.
Pagrindinės mirtingumo mūsų šalyje priežastys susijusius su alkoholio vartojimu ir dėl to kylančiomis ligomis.
Vis dėlto prognozuojama, kad vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė šio šimtmečio viduryje jau sieks beveik 79, o moterų – 86 metus.
Prognozės – nelinksmos
Kur kas liūdnesnės prognozės dėl gyventojų skaičiaus.
Profesorės V.Stankūnienės teigimu, optimistiškai skaičiuojant būsimą gimstamumą, gyvenimo trukmės ilgėjimą, emigracijos stabilizavimąsi, Lietuvoje žmonių nuolat mažės – 2060 metais jų turėtų likti apie 1,8 milijono.
