Kandidatas į Vilniaus merus V.Andriukaičiui primena Hitlerį

Kai Latvijos užsienio reiklų ministras prisipažino esąs homoseksualus, Lietuvoje taip pat iš naujo kilo diskusijų apie lytinių mažumų santykių įteisinimą banga. Didžioji dalis politikų ir net prezidentė Dalia Grybauskaitė šia tema konkrečiai pasisakyti vengia. Kai kas teigia, kad apie tai „Lietuvai apie galvoti anksti“, tačiau akivaizdu, kad tema - aktuali.

V.Andriukaitis apie mažumų teises kalba drąsiau, nei prezidentė.<br>T.Bauro nuotr.
V.Andriukaitis apie mažumų teises kalba drąsiau, nei prezidentė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Nov 29, 2014, 2:30 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 8:18 AM

Gėjų teisės – visuomenės lakmuso popierėlis?

Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) paminėdama savo 25 metų atkūrimo datą surengė konferenciją „Lietuva XXI-jame amžiuje: iššūkiai ir perspektyvos“.

Pasisakydamas šioje konferencijoje europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis nevengė homoseksualių žmonių partnerystės įteisinimo temos ir net atvirkščiai – pasirinko ją vienu pagrindinių savo pranešimo akcentų.

„Kas socialdemokratija be žmogaus teisių? Tokia socialdemokratija yra mirusi. Ar socialdemokratija suvokia savo prigimtį ginti žmogaus teises? Tai žmogaus teisių kontekste lakmuso popierėlis. Žmogaus orumas neliečiamas – taip sakė popiežius prieš savaitę Europos Parlamente, o juk sovietmečiu homoseksualams buvo pasiūlytas Baudžiamasis kodeksas“, – sakė politikas.

Diskriminacija mindo vertybes

„Lietuvoje reikia rimto švietimo, kad žmonės suvoktų, jog vienos ar kitos mažumos atstovai turi teisę turėti tas pačias civilines teises, nes šios civilinės teisės teisiškai turi būti sureaguliuotos. Neleistina jokia diskriminacija Europos Sąjungos valstybėje“, – sakė V. Andriukaitis ir pridūrė, jog visuomenė privalo suvokti, kad ES sutartys yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Pasak politiko, šalies vykdomoji valdžia privalo suprasti, kad nacionalinėje teisėje šios sutartys privalo būti įgyvendintos. „Diskriminuoti žmonių kokiu nors aspektu negalima jokiu būdu, tai griauna pamatines ES visų 28 sutartas vertybes. Juk tai mūsų pačių vertybės“, – dėstė savo nuomonę europarlamentaras.

P. Gražulis nori drausti gėjų paradus

Šiandien partija „Tvarka ir teisingumas“ paskelbė savo kandidatą į merus. Juo tapo skandalingais pasisakymais apie seksualines mažumas garsėjantis Petras Gražulis. Iš karto po naujienos paskelbimo, duodamas interviu naujienų portalui lrytas.lt P.Gražulis tikino, kad vienas svarbiausių dalykų, kuriuos uždraustų tapęs meru, tai gėjų eitynes sostinėje.

Komentuodamas tokius P.Gražulio pasisakymus V. Andriukaitis nebuvo nustebęs.

„Tai labai sena tema, o dauguma rinkėjų nesuvokia,kas iš tiesų yra žmogaus teisės. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, juk žinome, kad tokie radikalūs diktatoriai kaip Hitleris, Musolinis ar Stalinas buvo populiarūs. Šie žmonės skelbė tokius radikalius lozungus, kurie daugumai patikdavo – „muškim kitamintį“, – sakė politikas ir pridūrė, kad nuskriausti kitokį yra pats lengviausias dalykas ir todėl privalu kaip reikiant Lietuvoje susirūpinti žmogaus teisių švietimu šalies mokyklose.

Anot V. Andriukaičio, tokie P.Gražulio pasisakymai yra ne kas kita, o tik būdas susirinkti rinkėjų balsus ir tai jam daryti sekasi. „Jis tai daro sąmoningai ir taikosi prie tam tikro rinkėjų sluoksnio, bet tikrai nemanau, kad P.Gražulis nesuvoktų, jog žmogaus teisų reikalavimai yra esminiai. Juk ir pats P.Gražulis kažkada buvo Helsinkio grupės narys“, –kalbėjo pašnekovas.

Civilinis reguliavimas – dar ne santuoka

Į klausimą, ar Lietuvoje bus įteisintos homoseksualių žmonių santuokos, europarlamentaras atsakė, kad jau pats žodis „santuoka“ skirtingose teisinėse sistemose turi gana skirtingas reikšmes. Anot jo, pavyzdžiui, Lietuvos ir Belgijos kontekstai ir šios savokos vartojimas skiriasi.

„Nepaisant pateikto pavyzdžio, visiškai aišku, kad šių žmonių civiliniai santykiai turi būti sureguliuoti. Vadinamoji partnerystės teisinė reguliacija yra būtina. Ji nekeltų jokių audrų visuomenėje, siaubo, kad kažkas kėsinasi į šeimos sąvoką, o mes kalbame apie viena skitą mylinčių žmonių partnerystę ir jų bendrą gyvenimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.