Lengva ir šviesi eglė pagaminta iš baltų putplasčio indelių segmentų ir sidabru tviskančio ažūro iš grandinėlių, kuria debesų ir juose plazdančių angelų sparnų iliuziją. Pirmą kartą eglė tampa interaktyvi, nes kiekvienas gali įžiebti atskirą jos dalį – savo nuosavą žvaigždę debesyse.
,,Lengva, tačiau tvirtai sukonstruota eglė itin dera su ją supančia aplinka, mat pro peršviečiamus sidabro ažūro vingius matosi Kauno senamiesčio architektūra ir dangus. Neabejoju, jog originali eglė Rotušės aikštę pavers žmonių traukos ir susibūrimo vieta“, - kalbėjo eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė.
Eglės įžiebimo šventėje pagrindiniu personažu tapo žibintininkas, kurį visi simboliškai vadina „žibinčiumi Norvydu“. Nors ir jaučiasi daugelio pamirštas, jis šventėje pasirodė esantis šmaikštus svajotojas, turintis daug norų, svajojantis daug pamatyti, išgirsti. Debesų taku skriejo žibintininko, įvairių personažų, atlikėjų ir žiūrovų svajonės, lydimos muzikos, sveikinimų, žibintų šviesų. Šventėje koncertavo dainininkai Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė ir Vaikų mados teatras, Kauno burgundiškasis choras ir Kauno technologijos universiteto akademinis choras „Jaunystė“ , Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos grupė „Dangiukai“ .
Prie eglės susirinkusius žmones sveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris paskelbė, kad miestą užlieja Kalėdų dvasia, kuri sklis po visą Lietuvą.
Jis įsitikinęs, kad ne vienus metus iš visų Lietuvos miestų originalumu išsiskyrusi Kauno eglė šįmet vėl bus gražiausia ir įdomiausia, o ją gyvai apžiūrėti važiuos žmonės iš visos šalies.
Šventės pabaigoje dangų nutvieskė fejerverkai.
