Nesutarimai – dažniausia priežastis atiduoti globotinį atgal į vaikų namus. Tačiau institucijų vadovai nesupranta, kaip žmonės gali lengva ranka žaisti vaikų likimu.
„Mažučių niekas neatiduoda, dažniausiai atiduodami paaugliai. Šiuo metu grąžinta net 11 vaikų. Grąžinus kai kurie vaikai turėjo sveikatos problemų. Bene visi turi psichologinių problemų. Su jais dirba specialistai. Žinoma, yra ir tokių, kurie lengvai reaguoja. Sako, jog grįžus į globos namus jiems gyventi pasidarė lengviau“, – kaip grįžimą į globos namus išgyvena paaugliai, pasakojo Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė.
Atiduoda savi
Po tėvų klystkelių ar mirties dažniausiai anūkus pasiima močiutės. Tačiau, pasak vaikų globos namų „Rytas“ direktorės Reginos Milašienės, ir vienintelis brangus žmogus likęs gyvenime dažnai pasako „ne“.
„Tarp močiučių ir anūkų vis dėlto yra amžiaus skirtumas. Nerasdavo bendros kalbos, iškildavo didelių problemų. Kai jie grįžta, mums iš naujo reikia gyventi didelėje šeimoje. Jaučiasi antrą kartą išduoti ir pamesti. Vėl po kruopelyte bandome jiems padėti lipdyti gyvenimą. Gaila, bet iš mūsų vaikų namų įvaikintų nėra“, – liūdna patirtimi dalijosi R.Milašienė.
Šalčininkų vaikų globos namų direktorė Oksana Obločinska pasakojo neseniai nutikusią istoriją, kai našlaičiu tapusį vaikiną nusprendė priglausti artima mirusios močiutės kaimynė.
„Jis gyveno Vilniuje, nes globėja buvo vilnietė. Bet moteris nusprendė jį grąžinti į globos namus. Esą vaikinas buvo susidėjęs su kažkokia kompanija, valkiojosi gatvėmis. Bet su juo susitarėme, kad jeigu viskas bus gerai, leisime jam lankytis pas ją savaitgaliais ir per šventes. Tačiau vasarą susitikę susipyko ir daugiau nebendrauja. Esu kalbėjusi su juo šia tema. Sakė, kad ji yra kalta, nes negražiai kitiems apie jį kalbėjo“, – pasakojo O.Obločinska.
Skiriasi ir emigruoja
Dažnai į globos namus vaikai sugrįžta ir po šeimos skyrybų arba sprendimo emigruoti. Pagėgiuose gyvenusi šeima globojo net keturis brolius ir seseris. Tačiau du žmonės nusprendė pasukti skirtingais keliais, o vaikai grįžo ten, iš kur atkeliavo, – į globos namus.
„Ne vaikai buvo kalti. Ten jų asmeninės priežastys. Jie turi mamą, bet ji retai juos aplanko. Be to, moteris yra sukūrusi kitą šeimą“, – pasakojo Pagėgių vaikų globos namų direktorė Elena Pūtienė.
Keturių vaikų gyvenimo istorijoje matyti ir laimingos pabaigos šypsnys. Ketvertukas turėtų būti įvaikintas dviejų užsieniečių šeimų. Globos namų prašymas buvo tik vienas – kad dvi šeimos toliau bendrautų, o broliai ir seserys galėtų susitikti.
„Kai grįžo atgal į globos namus, vaikai nenorėjo būti įvaikinti. Manė, kad mama susitvarkys ir juos susigrąžins. Bet ji ir dabar neturi, kur gyventi su kita šeima, o vaikai dabar sutinka būti įvaikinti užsieniečių“, – teigė globos namų vadovė.
Bijo atsakomybės
Yra pasitaikę atvejų, kai globėjai vaiko atsisakė dėl sveikatos problemų. Tokių istorijų matė Vilniaus Antakalnio globos namai.
„Viena šeima buvo pasiėmusi du berniukus. Vyras staiga mirė, o moteris ištikta streso pamanė, jog negalės išlaikyti dviejų vaikų. Todėl nusprendė vyresnįjį grąžinti į vaikų globos namus. Pasikalbėjo, ir jis sugrįžo atgal. Moteris teigė, kad paauglys buvo daug artimesnis su mirusiu vyru nei su ja“, – pasakojo vaikų namų direktorė Elvyra Lotc.
Kaip jautėsi vaikinas, kai teko grįžti į globos namus? Vadovė teigė, jog paauglys itin išgyveno dėl susiklosčiusių aplinkybių: „Kažkaip užglaistėme… Dabar jam jau 21-eri. Vis dar ateina mūsų aplankyti į globos namus.“
Direktorė prisimena, kad viena šeima buvo pasiėmusi net tris berniukus. Tačiau vyras staiga patyrė insultą, todėl jo suaugusi dukra, bijodama atsakomybės ir kad neišlaikys trijų vaikų, juos grąžino. Nors vyras po pusantrų metų pasveiko, nusprendė globotinių nesusigrąžinti.
„Tik viena mergaitė buvo grąžinta į globos namus dėl konfliktų. Bet ji negyveno pas mus, buvo atvežta iš globėjos. Mergaitė gyveno savaitiniame vaikų darželyje, iš ten auklėtoja ją pasiėmė globoti. Po to paauglystės metais jos pradėjo nesutarti. Ta moteris paprasčiausiai paprašė vaikų teisių tarnybos pasiimti mergaitę. Motyvavo, kad dėl sveikatos problemų. Tuo metu ji buvo šeštokė“, – lrytas.lt kalbėjo E.Lotc ir pridūrė, kad vaikai, kurie buvo grąžinti dėl globėjų sveikatos sutrikimų, situaciją išgyvena daug lengviau nei tie, kurie – dėl konfliktų.
Nėra specialistų
Mūru už tėvų paliktus vaikus stoja Paramos vaikams centro vadovė psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė. Specialistė mano, kad Lietuvoje nėra tinkamų specialistų, kurie galėtų suteikti psichologinę pagalbą globėjui ir vaikui.
„Dažnai globėjai turi kokių nors lūkesčius ir nėra pasirengę susidurti su vaikų elgesio sunkumais. Žmonės įsivaizduoja, kad vaikas suteikia tik džiaugsmą. Daug rūpesčių auginant vaikus: jie serga, neklauso, patenka į bėdą“, – lrytas.lt teigė A.Kurienė.
Psichologė pasiūlė įsivaizduoti, ką patiria vaikas, kuris gyvenime buvo paliktas du kartus: „Kartą jo atsisakė mama, prarado savo tikruosius tėvus, kurie kažkodėl nesugebėjo jo auginti. Žinoma, tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Bet jis gauna žinią, kad yra kažkoks netinkamas, blogas, nereikalingas, jam nepriklauso normalių žmonių bendruomenė. Turi būti uždarytas kažkokioje institucijoje. Svarbiausia, kad jie praranda tikėjimą.“
Šiuo metu Lietuvos vaikų globos namuose auga daugiau nei 3821 vaikų. Kiekvieną mėnesį iš globos rūpybos globėjai už vaiką gauna po 520 litų jo išlaikymui.
