Sutuoktinių policijos pareigūnų noras įsikurti „Šilelio“ sodų bendrijoje Anykščiuose tapo galvos skausmu ne tik kaimynams, bet ir pačiai sutuoktinių porai.
„Prieš pradedant statybas buvo iš naujo atliekami sklypų matavimai ir užgrobta dalis mano tėvų sklypo. Šeši metrai į šalį, kai kalbame apie sodo bendriją, yra labai daug. Po ilgų ginčų mano tėvai nuleido rankas, nes susidūrėme su parašų klastojimu. Tik po daugybės pastangų pavyko sutarti dėl tam tikrų ribų, juo labiau kad paaiškėjo, jog žemėtvarkos institucijos yra smarkiai susitepusios. Turiu šiuos teiginius patvirtinančius garso įrašus“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, jog žemėtvarkos institucijose ėmė mįslingai dingti svarbūs dokumentai ir net sklypų planai.
Kaimynus sukiršino kūdra
Bet pati didžiausia nesantaikos liepsna įsižiebė dėl valstybinėje žemėje, sodų bendrijos ribose, esančios kūdros: „Bendrijoje dar sovietmečiu iškasta kūdra, iš kurios buvo imamas vanduo daržams laistyti. Naujieji kaimynai statydami namą pasidarė kanalizaciją ne pagal projektą, bet išvedė nuotėkų vamzdį į griovį, kuris ir veda tiesiai į minėtą kūdrą.“
D. Šermukšnio teigimu, dėl šios situacijos jo šeima kreipėsi su skundais į visas atsakingas institucijas, bet, pasak jo, viskas buvo veltui: „Situacija tikrai absurdiška. Jei reikalauji kokio nors patikrinimo, tai padaroma vos iš penkto karto, patys pareigūnai atvažiuoja, net reikalingų priemonių neatsiveža, o mane auklėja, ką ir kaip turėčiau daryti.“
Anot pašnekovo, buvo prieita net prie tokių situacijų, kai jam, norinčiam apsaugoti kūdrą nuo taršos, pasiūlyta surinkti visų daugiau kaip 200 bendrijos sklypų savininkų parašus ir tada kreiptis su ieškiniu. „Juk tai nerealu, kalbame apie 70-mečius ir vyresnius žmones. Minėtą sklypą su kūdra norėjau privatizuoti aukciono tvarka, bet to padaryti nepavyko“, – pasakojo pašnekovas.
Nuotėkos šiurpina kaimynus
„Iš tos kūdros beliko dvokianti bala, ten nebegyvena nei žuvys, nei varlės. Nors kaimynai ir sakė, kad jų nuotėkų įrenginys sertifikuotas, bet juk šios nuotėkos nėra dezinfekuojamos, jos negali būti naudojamos nei daržams laistyti, nei kam kitam. Juk tai nesaugu – virusai ir bakterijos lieka tame vandenyje ir toliau sėkmingai veisiasi“, – piktinosi pašnekovas.
D.Šermukšnis teigė buvęs priblokštas, kai bendrijos susirinkime jo kaimynė ėmusi reikalauti leisti jai toliau atsikratyti nuotėkų leidžiant jas į kūdrą: „Bendrijos valdyba nesutiko, dokumentai neatitiko faktų, buvo priimtas įpareigojimas pašalinti šiuos trūkumus, bet vėliau mistiniu būdu sutikimas buvo gautas, nors pirmininkas neturėjo įgaliojimų to padaryti, o valdyba griežtai nesutiko. Nepaisant žmonių nepasitenkinimo, reikalingi dokumentai gauti. Tiesa, ir šiandien neturiu atsakymo į klausimą, kas juos išdavė.“
Mistiniai pirmininko rinkimai
Pasak pašnekovo, dar įdomesni dalykai prasidėjo tuomet, kai bendrijos pirmininke netikėtai tapo ne kas kitas, o kaimynė S.Mačytė-Šulskienė. „Įsivaizduokite, ji net nebuvo bendrijos narė, bet susirinkime buvo nubalsuota ir ji išrinkta pirmininke. Po šio įvykio kreipiausi į ikiteisminių tyrimų institucijas prašydamas, kad savivalė būtų stabdoma. Nesu matęs susirinkimo protokolo, kuriame S. Mačytė-Šulskienė buvo išrinkta pirmininke. Net ir būdamas pareiškėju nesu gavęs ikiteisminio tyrimo institucijos išvados, nors teisme sužinojau, kad bet kokį ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad pareigūnai neabejotinai darė spaudimą bendruomenei.
„Pareigūnai žino įstatymus ir puikiai suvokia, kas ką daro. Kai ši ponia save išsirinko, laikinai ėjusiam tas pareigas žmogui buvo imtas daryti spaudimas, jo namuose pradėjo lankytis uniformuoti pareigūnai ir reikalauti bendrijos dokumentų. Žmogus, iki šiol su tuo nesusidūręs, ėmė stresuoti, jam sutriko sveikata“, – kalbėjo D.Šermukšnis.
Teisybės ieškojo teisme
D.Šermukšnio teigimu, situacija ir šiandien nėra pasikeitusi: „Kanalizacijai leidimų nėra, nes kūdra yra bendrai naudojamas objektas. Atvažiuoja draugai paimti mėginio, prieš tai pranešama, ir sistema pavaloma. Tuomet ir išvada nestebina: viskas atitinka reikalavimus, bet juk vasarą neįmanoma būti šalia. Kai skunde pateikiau klausimą, kokiu būdu buvo identifikuotas žalos aplinkai nebuvimo faktas, atsakymas pritrenkė – „vizualiai“. Paskui paaiškėjo, kad institucija net neturi tyrimams reikiamų įrenginių, tad skundą perduoda tirti kitiems, ir taip be galo.“
D.Šermukšniui pavyko savo teisybę apginti teisme, mat po ilgų procesų Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį, jog visi nuo 2013 metų sodų bendrijoje priimti sprendimai yra negaliojantys. „Pareigūnė, puikiai suvokdama, kad iki šiol veikė pažeisdama įstatymus, savo veiklą tęsia iki šiol ir nereaguoja į jokius prašymus, jokios informacijos neteikia“, – kalbėjo D.Šermukšnis.
Tikrintojai nieko nerado
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate tyrėja dirbančia S.Mačyte-Šulskiene, ši teigė, kad su kaimynais keletą metų trunkančią nemalonią istoriją sunku apsakyti keliais lakoniškais sakiniais: „Prieš kelerius metus sodo sklype su vyru pradėjome statytis namą. Kilo kaimynų nepasitenkinimas dėl pačių statybų, neva nuo namo ant daržo kris šešėlis...
Vėliau viskas vėl užvirė dėl nuotėkų, kurios iš mūsų sklypo šalinamos pagal visus reikalavimus. Pas mus pastatytas valymo įrenginys, skirtas būtent tokio pobūdžio gyvenamiesiems namams.“
Pašnekovė tikino, kad visi reikalingi projektai parengti, leidimai gauti, bet kaimynai buvo tiesiog nepatenkinti, kad pats valymo įrenginys ten stovi. „Tik pradėję ten gyventi buvome apskųsti gamtos apsaugos ir visoms kitoms įmanomoms institucijoms. Kaimynų iniciatyva buvo atlikta daugybė patikrinimų ir tyrimų. Vanduo buvo tirtas daugybę kartų ir kelių skirtingų institucijų. Jokių pažeidimų nenustatyta.
Anykščiai juk ne Vilnius ar Kaunas, visa infrastruktūra, susijusi su vandentiekiais ir kanalizacijomis, nėra taip sparčiai plėtojama. Pagal įstatymus, mes padarėme tai, ką galėjome. Negalima jokių talpyklų į žemę kasti, būtina statyti valymo įrenginius“, – sakė S.Mačytė-Šulckienė. Pasak jos, po tiek tyrimų ir patikrų neįmanoma, kad būtų viršijamos kokios nors taršos normos.
Pirmininke būti nenorėjo
Kaltinimus, jog ji, neva pasinaudodama savo, kaip pareigūnės, įtaka, suklastojo dokumentus ir tapo bendrijos pirmininke, moteris atrėmė: „Atvirkščiai, mano darbo pobūdis daugelyje gyvenimo situacijų mane varžo, nes man galioja kitokie normatyvai nei paprastam žmogui. Mano atsakomybė yra kitokia, tad puikiai suvokiu, kad bet koks netinkamas poelgis atsilieptų mano darbui.“
Pasak pašnekovės, bendrijos pirmininke būti ji nenorėjusi, bet buvusi išrinkta kitų narių: „Džiugu, kad yra teismo sprendimas, kad tų rinkimų nutarimas panaikintas ir aš nesu bendrijos pirmininkė. To susirinkimo sprendimai panaikinti, nes neatitiko Sodų bendrijos įstatymo nuostatų.“
Pokalbio pabaigoje S. Mačytė-Šulckienė prasitarė, kad jai labai gaila, jog ši istorija iš viso prasidėjo, mat pareikalavo daug laiko ir jėgų: „Spėju, kad mano kaimynas apskritai nemėgsta policininkų, nes man sunku paaiškinti, kodėl tokia košė užvirė. Ponas Darius kreipėsi į mano vadovus, buvo prašymų pradėti tarnybinį patikrinimą. Tačiau jei būtų buvę kokių nors realių pagrindų pradėti, manau, būtų pradėtas ne tik tarnybinis, bet ir ikiteisminis tyrimas, bet jokių pretekstų tam nebūta.“
