Streikuoti ryžosi mažiau švietimo įstaigų, nei planavo

Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi iš savivaldybių gautais duomenimis, teigia, kad prie streiko prisijungė 30 švietimo įstaigų - 21 bendrojo ugdymo, 7 ikimokyklinio ugdymo ir 2 neformaliojo vaikų švietimo. Antradienį streikuoja 543 pedagoginiai darbuotojai - tai mažiau nei pusė (apie 45,6 proc.) visų streikuojančiose įstaigose dirbančių pedagogų.

Kaip BNS sakė anksčiau streikuoti planavusios Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinės mokyklos direktorė Irena Švėgždienė, streikas mokykloje atidėtas iki kito pirmadienio dėl vykstančio išorinio vertinimo.

„Šiandien jie (mokytojai - BNS) nestreikuoja. Dar vakar klausiau, kas pasiruošę streikuoti, nes žinojau, kad tikrai ne visa mokykla ruošiasi. (…) Man buvo pasakyta, kad nėra streikuojančiųjų. Šiandien atėjus į darbą, visi dirba savo vietose. Pagrindinė priežastis – mes turime išorės vertinimą ir todėl nuspręsta, kad jeigu streikas tęsis, kadangi jis neterminuotas, tai mokyklos darbuotojai, kurie norės streikuoti, prisijungs nuo pirmadienio“, – sakė direktorė.

Kaune taip pat streikuoti iš anksto planavo vienas darželis, tačiau Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas BNS antradienio rytą sakė, darbas ir čia vyksta kaip įprasta.

Tuo metu per 300 moksleivių turinčioje rusakalbėje Vilniaus Juventos gimnazijoje antradienį dirbo tik keturi mokytojai iš 39. Sutikti pedagogai tvirtino sutarę iš pradžių streikuoti dvi dienas bei stebėti valdžios reakciją.

Anot ugdymo įstaigos direktorės Irinos Ignatavičienės, dėl streiko nuo pirmadienio pasirašė 60 proc. pedagogų, tačiau dalis esą gali apsispręsti ir vėliau, kiti antradienį neturi pamokų. Gimnazijos profesinės sąjungos vadovė Nerija Paulionienė tikino, kad streikuoja 85 proc. darbuotojų, likusi dalis, nusprendusi dirbti, esą „turi asmeninių priežasčių“.

„Buvo kalbėta su mokiniais apie streiką - jie žino mūsų reikalavimus ir iš tikrųjų labai santūriai, draugiškai tai priėmė, pažadėjo mokytis namie. Kol kas yra streiko pradžia. Kiek jis truks, viskas priklausys nuo to, kaip reaguos valdžia. Kol kas, matome, ta reakcija yra šiek tiek pašaipi ir skaudinanti. Mokytojai pavargę nuo tokios retorikos, kuri sklinda iš ministro ir ministro pirmininko lūpų“, - BNS sakė lietuvių kalbos mokytoja dirbanti N.Paulionienė.

Gimnazijos vadovė tvirtino suprantanti pedagogų problemas, tačiau sprendimui streikuoti nepritarė ir patvirtino, kad už dienas, kurias jie nedirbs, nebus skaičiuojamas atlyginimas.

„Jei mokytojas nori atlyginimo, kaip verslininkas, - tai neįmanoma. Jei norima iš tikrųjų pagerinti sąlygas, manyčiau, kad profsąjungiečių aukščiausia valdžia turėjo anksčiau pradėti judėti, kol dar nebuvo parengtas kitų metų biudžetas“, - sakė ji.

Vilniaus vaikų lopšelio – darželio „Aušrelė“ profesinės sąjungos pirmininkė Onutė Orglauskienė tvirtino, kad antradienį darželyje streikuoja 21 auklėtoja iš 24.

„Mes esame tie žmonės, kurie išugdo vaikus iki Seimo pirmininko, iki prezidento. Tie žmonės lygiai taip pat lankė darželį. Jie turėtų suprasti, už kokį atlyginimą turėtų auklėtoja dirbti darželyje, nes darbas yra be proto sunkus. Siūlau ir ministrui pirmininkui, ir švietimo ir mokslo ministrui padirbti darželyje, ypač su vaikais, kurių grupėje yra 16. Neištvertų nė vienos dienos. (...) Mes neprašome kelti algų, mes prašome grąžinti algas į prieškrizinį lygį. O mums teismais grasina. Mus premjeras kaltina, kad politikuojame. Premjerui tikrai netinka taip kalbėti“, - BNS sakė O.Orlauskienė.

Jos teigimu, apie vykstantį streiką vaikų tėvai buvo įspėti iš anksto, todėl nesklandumų nekilo. Pasak profsąjungos pirmininkės, streikuojantys darželio darbuotojai ir kai kurie solidarumą išreiškę tėvai trečiadienį dalyvaus Lietuvos profesinių sąjungų organizuojamame mitinge.

Pirmadienį šalies profesinių sąjungų atstovai skelbė, kad iš viso streikuos apie 120 ugdymo įstaigų, Švietimo ir mokslo ministerija - kad apie 30.  

Lietuvos Švietimo Andrius Navickas antradienį BNS patvirtino, kad streikuoti išdrįso ne visi tai daryti planavę pedagogai. Tačiau tikslaus prie protesto prisidėjusių mokyklų ir darželių skaičiaus jis taip pat teigia neturintis.

„Matėte, yra daug gąsdinimų, grasinimų, yra abejojančiųjų. Žiūrėsime, kokie duomenys ateis. Viskas daugiau priklausys nuo valdžios sprendimų - tikimės tiek Vyriausybės, tiek Seimo greitų sprendimų. Vieni kalba, kad iškęs tą spaudimą kelias dienas, gauname skambučių, kad pasiryžę streikuoti tiek, kiek reikės. Laikausi tos nuomonės, kad planuojame nuo savaitės iki dviejų streikuoti, paskui vienaip ar kitaip stabdysime - manome, kad nėra prasmės tai daryti per šventes. Jį, manau, atnaujinsime kitais metais“, - BNS sakė A.Navickas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pirmadienį pedagogų reikalavimus vadino nerealiais ir teigė, kad streiko organizatorių veikla - įtartina. Jis atmetė galimybę bandyti per teismą stabdyti streikuotojus.

Streikuojantys pedagogai reikalauja atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 metų - nuo 3348 iki 3774 litų. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kitąmet planuoja mokinio krepšelį padidinti 32 litais iki 3380 litų. Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, iki 128 litų grąžinti bazinę mėnesio algą, mažinti darželių grupes bei klases mokyklose, sudaryti sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų. Reikalaujama, kad būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis - dėl šios sąlygos įgyvendinimo praėjusią savaitę sutarė premjero sudaryta darbo grupė švietimo klausimams.

Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad šiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų pusės milijardo litų. Tuo metu valstybės finansavimą švietimui kitąmet didinti numatoma 47 mln. litų.

Premjero darbo grupė taip pat yra sutarusi, kad mokinio krepšelis turėtų būti skaičiuojamas ne mokiniui, o klasei. Tarp darbų grupės siūlymų - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų valandos darbo įkainio prilyginimas mokytojo darbo valandai. Kitaip nei streikuojantys pedagogai darbo grupė pokyčius siūlo įgyvendinti ne nuo kitų metų, o palaipsniui.