Iš viso bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje yra daugiau nei 1200, švietimo darbuotojų – apie 60 tūkstančių.
Mokytojus streikuoti ragina dvi profesinės sąjungos – Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Jos vienija kelis tūkstančius švietimo darbuotojų.
Tikslių duomenų, kiek mokytojų streikuoja, streiko iniciatoriai neturi. „Streikui rengėsi virš šimto mokyklų, tačiau dabar prieš mokytojus naudojamas psichologinis ir ekonominis smurtas. Ruošiame ir kelias baudžiamąsias bylas. Jei bylos bus keliamos profsąjungai, tai ir mes tikrai kelsime“, - grasino A.Navickas.
Kitos profsąjungos streikui nepritaria
Didžiausia švietimo darbuotojų atstovė, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS), kuri vienija 9 tūkst. švietimo darbuotojų, streikui ir mitingui nepritaria. Taip pat elgiasi ir kitos dvi didžiosios mokytojų profsąjungos.
LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius baiminasi, kad streikas ir mitingas pakenks šiuo metu vykstančioms deryboms su Vyriausybe.
Jo atstovaujama sąjunga nori, kad mokinio krepšelis būtų pakeistas klasės krepšeliu taip pat kad keistųsi mokytojų darbo apmokėjimo sistema. „Tai, kad mokytojo atlyginimas priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje ir yra didžiausias dabartinės sistemos trūkumas“, - aiškino A.Jurgelevičius.
Siekiama, kad mokytojas dirbtų ne 20-25 darbo valandas per savaitę, bet 36 valandas. „Mokytojų atlyginimai ir pasitenkinimas padidės, kai visi mokytojo darbai bus deramai apmokami“, - sakė LŠPS pirmininkas.
Jis prisiminė, kaip panašias derybas Bulgarijoje sugriovė saujelės mokytojų protestas. Trys profesinės sąjungos derėjosi, viena protestavo. Tuomet vyriausybė nutraukė derybas ir pasakė: „Jei jūs taip elgiatės, mes irgi su jumis nesiderėsim.“
„Šito mes labiausiai bijome“, - sakė LŠPS pirmininkas A.Jurgelevičius. Jis tikisi, kad švietimo ministrui Dainiui Pavalkiui ir ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui užteks geros valios tęsti derybas.
Kitų profesinių sąjungų vadovai įsitikinę, kad streiko reikėtų imtis tuomet, jei vyriausybė visiškai neatsižvelgtų į mokytojų reikalavimus.
Streiko grėsmės nemato
A.Navickas nesutinka su nuomone, kad streikas gali pakenkti deryboms.
„Streikas gali tik padėti. Derybose tai – efektyvi priemonė pasiekti rezultatui. Profsąjungos, kurios sako, kad streikas gali pakenkti, neturi derybų patirties ir nenutuokia, ką kalba“, - portalui aiškino A.Navickas.
„Reikėtų žiūrėti skandinavų, kanadiečių pavyzdžius. Reikia apsispręsti, ar einame vakarietišku keliu, kur mitingai toleruotina priemonė, ar einame Bulgarijos, Rusijos pavyzdžiu, kur šito yra bijoma“, - aiškino A.Navickas.
Visą vasarą profesinės sąjungos derino reikalavimus, tačiau susitarti nepavyko.
„Mes bandėme įrodyti, kad jų („Solidarumo“ ir LŠDPS. - Red.) reikalavimai – grąžinti mokinio krepšelį ir mažinti mokinių skaičių klasėje – yra fragmentiški. Kad ir patenkintų jų reikalavimus, po metų vėl sumažėjus mokinių, vėl reikėtų prašyti daugiau pinigų“, - pasakojo A.Jurgelevičius.
Streikuoti ir mitinguoti kviečiančios profsąjungos reikalauja atkurti iki krizės buvusio mokinio krepšelio dydį, ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti prie bendrojo ugdymo įstaigų mokytojų atlyginimų, sumažinti vaikų klasėse ir grupėse, atkurti bazinę mėnesio algą, pasirašyti kolektyvinę šakos sutartį ir ieškoti galimybių anksčiau mokytojus išleisti į pensiją.
