Prie Kauno vartų apima liūdesys

Autobusų ir geležinkelio stotys vadinamos miesto vartais. Kaip namo grįžtančius kauniečius ar atvykstančius svečius pasitinka Kauno stotys? Koks susidaro pirmas įspūdis apie miestą išėjus iš jų? Kauniečiai nusiminę – atrodome lyg Rupūžkaimis.

Kauno autobusų stoties prieigos su apsilaupiusiais namų fasadais, ištrupėjusiais šaligatviais ir nelegaiiais prekeiviais miesto svečiams palieka slogų įspūdį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno autobusų stoties prieigos su apsilaupiusiais namų fasadais, ištrupėjusiais šaligatviais ir nelegaiiais prekeiviais miesto svečiams palieka slogų įspūdį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“)

Dec 3, 2014, 8:16 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 12:47 AM

Vaizdelis prastokas. Autobusų stotis primena senokai remonto nemačiusią tokio tipo įstaigą atokiame rajono centre. O išdailinta Geležinkelio stotis – negyva. Išėjus iš jos pro pagrindines duris atsiveria nykus vaizdas – apleisti daugiaaukščiai, už jų – turgus.

Išėjus iš Autobusų stoties nėra kada dairytis aplinkui. Turi akylai žiūrėti po kojomis, nes visos stoties prieigos grindinio trinkelės tarsi subombarduotos.

Architektas Rimvydas Jurgis Palys apgailestavo, kad pirmas įspūdis atvykus į Kauną toks, tarsi būtum patekęs ne į didmiestį, o į atkampų Rupūžkaimį.

Kauniečiai neraudonuoti dėl tokios padėties ir didžiuotis šiuolaikiškais, atvykėlį pasitinkančiais didmiesčio terminalais gali tikėtis po kelerių metų.

Pasigenda daugiau kavinių

Kauno geležinkelio stotyje sutikta kaunietė Daiva Vaitkevičienė pasakojo, kad dirba Vilniuje, todėl kasdien į sostinę vyksta traukiniu. Moteris pastebėjo, kad stotyje šilta, švaru, tačiau laukiama ji čia nesijaučia.

„Čia veikia tik viena maža kavinė. Tačiau ji pradeda dirbti 9 valandą. Žmonės, vykstantys į darbą Vilniuje, anksčiau negali joje apsilankyti“, – sakė moteris. Todėl ji mano, kad stotis neatrodo svetinga.

Tradicijos išsaugoti nepavyko

Tarpukariu Geležinkelio stotyje veikė garsus restoranas. Po linksmybių Laisvės alėjoje paryčiais į jį atlinguodavo miesto bohemos atstovai. Vaišindavosi dešrelėmis su raugintais kopūstais ir gėrimais.

Sovietmečiu kauniečiai mėgo čia veikusį restoraną „Bombėjus“, kuriame ne visada būdavo tuščių vietų. Taip pat keliautojai mėgdavo ir bistro, kuriame buvo galima gauti dešrelių su garstyčiomis ir kakavos.

Vienu metu stoties vadovai ketino atnaujinti šį vyresniems kauniečiams sentimentus kėlusį meniu. Tačiau ketinimai taip ir liko svajonėmis.

Dabar mažoje kavinėje gali gauti įvairių užkandžių ir kepsnių už 6,5–15 litų ar kibinų, kainuojančių 4–8 litus.

Stebina nuotraukos

Daugiau stotyje laukiant traukinio nėra ką veikti. Nebent gali pamatyti didžiulį plakatą, informuojantį, kad nuo sausio 1 dienos į Lietuvą atkeliaus euras.

Dar – pastudijuoti policijos pakabintą plakatą su užrašu „Jų ieško policija“ ir pamatyti kelių dešimčių ieškomų asmenų fotografijas.

Stotyje traukinio lūkuriavęs vilnietis Dainius Pileckas pastebėjo, jog tai nenuteikia optimistiškai ir sukelia jausmą, kad patekai į miestą, kuriame už kiekvieno kampo laukia užpuolikai.

Panorama kelia nerimą

Toks įspūdis dar labiau sustiprėja pravėrus į miestą vedančias stoties duris ir pamačius Kauno vartus.

Du pirmieji Vytauto prospekto pastatai – apleisti, nykūs, ant stogų želia aukštos žolės. Savo miesto istorija besidomintiems kauniečiams belieka svečiams pasakoti, kad viename iš jų tarpukariu buvo viešbutis „Lozana“. Jame paslaugas teikdavo prostitutės.

Dabar ši pikantiška miesto vieta apleista. Jos prieigos paverstos netvarkinga turgaviete. Pirmuose aplinkinių pastatų aukštuose – įvairiausios mažos krautuvės su dažnai baisiomis vitrinomis.

Ant stoties laiptų sutiktas į Kauną ką tik atvykęs ir pro miesto vartus žengęs vokietis Thomas Schiferis stebėjosi kontrastais.

„Stotis tvarkinga. Bet pirmas miesto vaizdas kelia prieštaringus jausmus. Tikiuosi, kad tokia tvarka ne visame Kaune“, – labai kritikuoti miesto nenorėjo svečias.

Veikia kelios užeigos

Netoli Geležinkelio stoties Vytauto prospekte įkurti ir kiti miesto vartai – Autobusų stotis, į kurią atvyksta žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių.

Dviejų aukštų pastate taip pat šilta. Todėl greta čia sėdinčių ir autobusų laukiančių keleivių gali pamatyti ir ne visai tvarkingai apsirengusių mėlynanosių.

Greta stoties pastato veikia maisto prekių parduotuvė ir kavinė. Joje galima užkirsti cepelinų, kainuojančių 6 litus, ar balandėlių už 8,5 lito.

Naktį uždaro visas duris

Keleiviai bene labiausiai nustemba apsilankę tualete. Jis įkurtas sename pastate. Tačiau viduje aplinka atnaujinta, pritaikyta šių dienų reikalavimams.

Tačiau stoties pastatas ir tualetai veikia nuo 5 val. 45 min. iki 22 val. 30 min.

Kur prisiglausti ir atlikti gamtos reikalus turi iš Baranovičių, Karaliaučiaus, Minsko ar Vilniaus į Kauną atvykstantys arba iš Kauno į Karaliaučių, Sofiją, Varšuvą kitu paros metu vykstantys žmonės, nežinia.

Grindinys tarsi pragare

Nors stoties grindinys nėra idealus, tačiau žengus ant Vytauto prospekto šaligatvio, kuriuo eidamas gali patekti į miesto centrą ar laukti viešojo transporto, kyla problemų.

Grindinio plytelės išklypusios, ištrupėjusios. Jomis eiti nenusisukus kojų ir dar tempti lagaminus – misija sudėtinga.

Norėdamas tai apsvarstyti ir apsidairyti stabteli stoties prieigose. Čia tuoj pamatai du asmenis, pasistačiusius stovą su literatūra.

„Ar šėtonas – realus asmuo?“ – tokiomis temomis siūlo miesto svečiams padiskutuoti šie asmenys.

Kaunas patiko kazachui

Praktiškieji lietuviai į tokias diskusijas veltis nelinkę. Kol turi laiko iki autobuso išvykimo, mieliau keiksnodami klampoja iki turgavietės. Iš ten po visą Lietuvą pasklinda dieviškas rūkytos dešros ir kumpių kvapas.

Užsieniečiams, matantiems, kad literatūra apie šėtoną nesusijusi su Kauną galinčiais priminti suvenyrais, miesto veidas rūpi labiau.

„Keista, kad greta stoties pastatytas gražus viešbutis. O aplink visą stotį ir šį pastatą toks prastas grindinys. Jis tikrai nekelia įspūdžio, kad Kaunas – tvarkingas miestas su, kaip teigiama, išskirtine architektūra“, – teigė stotyje sutikta viešnia iš Lenkijos Agnieška Volnova.

Tik svečias iš Vidurinės Azijos kazachas Valerijus Kirdžibekovas nebuvo toks reiklus.

„Į Kauną atvažiuoju dažnai. Lankausi automobilių turguje. Atkarpa nuo vienos stoties iki kitos man visai patinka. Ji marga. Primena mano gimtąjį miestą“, – sakė vyras.

Miesto vartai apgailėtini

Kaunietis architektas R.J.Palys įsitikinęs, kad miesto vartai tikrai atrodo apgailėtinai ir gadina Kauno įvaizdį.

Jo manymu, didžiausia bėda yra ta, kad miesto valdžia neturi toliaregiškos strategijos, ką mieste reikia tvarkyti pirmiausia.

„Viena kita gatvė jau sutaisyta. Dabar ruošiamasi kone auksu grįsti Laisvės alėją. Tačiau, mano manymu, tam dabar ne laikas. Pirmiausia reikėtų sutvarkyti ir stotis, ir jų prieigas“, – įsitikinęs Kauno patriotas.

Pasigenda stoties aikštės

R.J.Palys mano, kad 2002–2008 metais atnaujinant Kauno geležinkelio stotį buvo padaryta klaidų, todėl stotis nėra europietiška.

„Dar prieš atnaujinimą buvau sukūręs naują jos viziją, bet jos niekam neprireikė. Siūliau peronus uždengti stiklo pastogėmis. Sudaryti sąlygas patogiau į juos patekti ir išeiti iš stoties pastato, nes dabar aukštais laiptais kabarotis kaip į Egipto piramidę nepatogu“, – pasakojo architektas.

Jo nuomone, nors pastatas ir yra paveldo objektas, jį atnaujinant reikėjo elgtis ryžtingiau.

„Reikėjo panaikinti į pastatą vedančius laiptus, jų vietoje įrengti aikštę. Kaip visame pasaulyje, joje galėtų veikti paviljonai. Vieta iš karto taptų gyvesnė“, – įsitikinęs kaunietis.

Vertybė – puikūs vaizdai

Apie Kauno autobusų stotį architektas turi geresnę nuomonę.

„Ji – geroje vietoje. Atvyksti į miesto centrą ir iš jo gali patogiai patekti visur kur reikia. Todėl jos iškelti nereikia. Tačiau ją taip pat būtina modernizuoti“, – mano R.J.Palys.

Architektui patiktų, jei būtų įrengtos modernios stoginės, patogiau sutvarkyta įvaža ir išvažiavimas iš jos.

„Darant pertvarką svarbiausia stoties teritorijos visiškai neužstatyti. Didžiausia šios stoties vertybė – iš jos matomi miesto vaizdai“, – sakė architektas.

Jaučiasi lyg Rupūžkaimyje

Skaudžiausia J.R.Paliui, kad nesutvarkytos abiejų stočių prieigos.

„Atvyksti į didmiestį, bet pamatęs apleistus pastatus ir netvarkingą turgų pasijunti tarsi kokiame Rupūžkaimyje“, – teigė kaunietis.

Vyras sakė, kad architektūros mokslų pradžiamokslyje rašoma, jog pirmiausia ir daugiausia žmogus mato savo akių aukštyje. Taigi – pirmuosius pastatų aukštus, virtinas, duris ir jų rankenas, taip pat grindinį, suolus, augalus.

„Suprantu, kad pastatų iš karto atgaivinti neįmanoma.

Tačiau reikėtų pradėti nuo paprasčiausių reikalų“, – įsitikinęs J.R.Palys.

Stoties rekonstrukcija artėja

Gintautas Pakusas

Įmonės „Kautra“ marketingo direktorius

„Kauno autobusų stoties rekonstrukcijos projektas parengtas. Vyksta parengiamieji darbai. Tikimės, kad statybos bus pradėtos 2016 metais.

Rekonstrukcijos metu atsiras visas naujų pastatų kompleksas. Įvaža į stotį liks iš Bažnyčios gatvės. Čia bus ne tik modernus keleivių aptarnavimo pastatas, bet ir prekybos centras. Senasis stoties statinys bus integruotas į jį, panašiai kaip Kauno prekybos centre „Akropolis“.

Po prekybos centru bus požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje turėtų tilpti 250 automobilių. Stoties rekonstrukcijos metu tvarkysime ir jos prieigas. Įvaža į požeminį garažą bus iš Vytauto prospekto. Rekonstrukcijos metu atnaujinsime ir jo grindinį.“

Vyko reikšmingi įvykiai

Kauno autobusų stotis 1928 metais buvo įkurta senamiestyje, D.Poškos gatvėje. 1936 metų rugpjūčio 1 dieną duris atvėrė nauja stotis Vytauto prospekte.

Kauno geležinkelio stotis pradėta statyti 1859 metais. Antrojo pasaulinio karo metu ji buvo visiškai sugriauta.

1953 metais pagal architekto Piotro Ašastino projektą pastatytas stalinistinio stiliaus pastatas.

2002 metais greta įrengta požeminė perėja. 2005–2008 metais pastatas rekonstruotas.

Geležinkelio stotyje vyko Lietuvai reikšmingi įvykiai. Carinės Rusijos metais joje veikė draudžiamos spaudos paskirstymo punktas.

1933 metų liepos 17 dieną į ją buvo atgabenti žuvusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvo „Lituanica“ likučiai.

1937 metų gegužės 9-ąją čia iš Rygos sugrįžo 2-ojo Europos krepšinio čempionato laimėtoja Lietuvos komanda.

Iš šios stoties 1940 metų liepos 30 dieną Justo Paleckio vadovaujama delegacija išvyko į Rusijos sostinę Maskvą prašyti Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungos sudėtį.

1940 metais Japonijos diplomatas Chiune Sugihara dalijo vizas karo pabėgėliams.

Sovietų okupacijos metais iš Kauno geležinkelio stoties buvo masiškai tremiami gyventojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.