Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ surikiavo visas šalies gimnazijas ir vidurines mokyklas, valstybinius ir nevalstybinius universitetus bei valstybines ir nevalstybines kolegijas.
Tarp universitetų lyderiu tapo Vilniaus universitetas.
„Šiemet į aukštąsias mokyklas buvo priimami iš esmės visi norintys. Tai yra drama. Vienoje auditorijoje sėdi motyvuoti žmonės ir tie, kurie tik nori diplomo, gauti popierių“, – kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Jis dar kartą priminė, kad aukštojo mokslo diplomai Lietuvoje yra nuvertėję.
Anot jo, aukštosios mokyklos susiskirstė į diplomų fabrikus ir kokybės siekiančias mokyklas.
Rado ir „deimančiukų“
Visos mokyklos – tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštosios ar profesinės – vertintos pagal rezultatus. Bendrojo lavinimo mokyklos reitinguotos pagal valstybinių egzaminų rezultatus, aukštosios – pagal darbdavių požiūrį, mokslo darbus, priimtų pirmakursių balų vidurkį.
Dėl geriausių šalies bendrojo lavinimo mokyklų titulo grumiasi Vilniaus licėjus ir Kauno technologijos universiteto gimnazija. Tačiau yra ir „deimančiukų“ – mokyklų kaimuose.
„Reitingų“ projektų vadovė Jonė Kučinskaitė pabrėžė, kad tarp geriausių gimnazijų yra nedidelių vietovių mokyklų. Anot jos, tai mažų miestelių gimnazijos, kuriose surinkti ne išskirtiniai vaikai, turintys gerus genus, o visi, kurie ten gyvena.
Grumiasi dėl geriausiųjų vardo
Universitetai ir kolegijos labiau konkuruoja dėl geriausiųjų vardo.
70 universitetinių studijų krypčių reitinge dominuoja Vilniaus universitetas (jis geriausias net 21 studijų kryptyje iš 70-ies), Kauno technologijos universitetas (geriausias 14 krypčių), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (8 kryptys), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (5 kryptys), Vilniaus dailės akademija (4 kryptys), Vytauto Didžiojo universitetas (trijų krypčių lyderis), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (jai nėra lygių 2 kryptyse), ISM vadybos ir ekonomikos universitetas (2 kryptys), LCC Tarptautinis universitetas (2 kryptys), Mykolo Romerio universitetas (1 kryptis).
Geriausiai teisininkus, politikos, komunikacijos, viešųjų ryšių specialistus, žurnalistus parengia Vilniaus universitetas (VU), viešojo administravimo specialistus – Kauno technologijos universitetas (KTU). Iš kolegijų į pirmūnų gretą stojo Kauno kolegija – ji geriausiai parengia teisininkus, Socialinių mokslų kolegija – ją baigia stipriausi komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistai.
Norite tapti ekonomistu? „Reitingų“ žurnalo leidėjai siūlo rinktis Vilniaus universitetą. Finansininku? Pagal reitingą, geriausiai jus darbui parengs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Tą pačią auštąją mokyklą derėtų rinktis ir svajojantiems apie vadybą.
Anot „Reitingų“, rinkodaros specialistus geriausiai rengia KTU, verslininkus – LCC Tarptautinis universitetas. O verslo ir vadybos studijų programa stipriausia Vilniaus universitete.
Iš kolegijų ekonomikos krypties specialistus stipriausiai rengia Vilniaus kolegija.
Kur rengiami geriausi mokytojai? Lietuvos edukologijos universitetas šioje gretoje tik ketvirtas. Jį pralenkė Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.
„Tie skaičiukai iškalbingi. Kokybiškų universitetų yra šeši septyni, o kolegijų – penkios šešios“, – sakė G.Sarafinas.
Į klausimą, ar tuos, kurie nėra kokybiški, derėtų uždaryti, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas Pranas Žiliukas tiesiai neatsakė, tačiau priminė, kad 43 aukštųjų mokyklų Lietuvai tikrai yra per daug, be to, demografinė padėtis vis prastėja, o ir pagal tarptautinius standartus aukštąjį išsilavinimą tarp jaunimo turėtų būti įgiję apie 40 proc. asmenų.
Kol kas Lietuvoje iš lėto judama aukštųjų mokyklų susijungimo keliu. Iki 2020 metų tikisi susijungti trys Kauno universitetai – Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas.
Kad populiariausių studijų paklausa sunkiai keičiasi, rodo ir skaičiai. Iš 115 tūkst. visų pakopų studentų vadybą Lietuvoje studijuoja 26 tūkst. studentų, per 9 tūkst. ketina tapti teisininkais.
Pasak G.Sarafino, kol yra mokyklų, rengiančių tiek vadybininkų, toks padėtis ir nesikeis.
Reikalavimai griežtės
Pačių aukštųjų mokyklų atstovai neslepia, kad dažnai noras uždirbti skatina priimti į universitetus ar kolegijas visus norinčius, tad kuriama daug mokamų vietų.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti vadovas Pranas Žiliukas pabrėžė, kad nuo 2016 metų visos aukštosios mokyklos turės taikyti mažiausią numatyto balo kriterijų, tad studentais galės tapti ne visi, o tik tie, kurie įveiks tam tikrus reikalavimus.
Lietuvoje veikia 43 aukštosios mokyklos – 20 universitetų, 23 kolegijos. Šiemet bendrajame priėmime dalyvavo 39,7 tūkst. jaunuolių. 34,4 tūkst. atitiko stojimo reikalavimus. 14,8 tūkst. pirmakursių nemoka už studijas.
Populiariausios studijų kryptys – socialinių mokslų programos, tačiau jų paklausa kiek traukiasi.
Surikiavo gimnazijas
Kurią bendrojo lavinimo mokyklą baigusieji gali didžiuotis geriausiai išmokę matematikos? Vilniaus licėjų, KTU gimnaziją, Vilniaus Žirmūnų gimnaziją (šios mokyklos priima ne visus vaikus, pasirenka geriausius). Taip pat Vilniaus „Saulės“ privačią gimnaziją, Vilniaus Š.Aleichemo gimnaziją.
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, Rokiškio Jūžintų J.O.Širvydo vidurinė mokykla, Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Angliškai geriausiai kalba tie, kurie baigė Vilniaus licėjų, KTU gimnaziją, Vilniaus jėzuitų gimnaziją. Vokiškai – Kauno rajono Akademijos U.Karvelio gimnazijos, Kauno VDU „Rasos“ gimnazijos abiturientai.
Rimčiausiai dirba Vilniaus licėjaus, KTU gimnazijos istorijos mokytojai. Stipriausiai IT disciplinos išmoko pedagogai, dirbantys Kelmės rajono Pakražančio vidurinėje mokykloje Zarasų rajono Dusetų K.Būgos gimnazijoje.
Kaip geriausiai biologijos išmokanti mokykla reitinge išskirtas Vilniaus licėjus, taip pat „Saulės“ privati gimnazija, chemijos – Kauno rajono Raudondvario gimnazija, Raseinių rajono Šiluvos vidurinė mokykla. Geografijos – KTU gimnazija, Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinė mokykla. Fizikos – „Saulės“ privati gimnazija, Panevėžio rajono Raguvos gimnazija.
Po universiteto – į profesinę mokyklą
Šiuo metu Lietuvoje yra 69 profesinės mokyklos. Jau seniai nebe naujiena, kad į jas stoja ir baigusieji universitetus – nori įgyti praktinės patirties.
Profesinėse mokyklose rengiami specialistai pagal 480 mokymo programų.
Anot reitingo sudarytojų, Lietuva atsiduria tarp trijų ES valstybių, kuriose profesinis ugdymas – pats nepopuliariausias, nors pastaraisiais metais besirenkančiųjų mokytis amato vis gausėja.
Daugiausia mokinių pernai priėmė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, šią mokyklą rinkosi ir daugiausia aukštąjį lavinimą įgijusių asmenų – pernai šį mokymo centrą įstojo 261 universiteto ar kolegijos diplomą jau gavęs asmuo.
Pernai geriausiai įsidarbinti sekėsi tiems, kurie baigė Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centrą. Tarp lyderių – ir Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla.
Žurnalo "Reitingai" atlikto tyrimo rezultatai
Kurioje srityje kuris universitetas geriausias?
Vilniaus universitetas geriausiai parengia šių krypčių specialistus: genetikos, medicinos ir sveikatos, paveldo studijų, teisės, politikos mokslų, komunikacijos, viešųjų ryšių, žurnalistikos, ekonomikos, verslo ir vadybos, edukologijos, pedagogikos, istorijos, filosofijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, chemijos, fizikos, matematikos, statistikos. Dar vienoje - medicinos kryptyje pirma vieta dalijasi kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.
Kauno technologijos universitetas pirmauja pagal šių krypčių specialistų rengimą: viešojo administravimo, rinkodaros, bendrosios inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, energijos inžinerijos, gamybos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, medžiagų technologijų, informatikos, informatikos inžinerijos, programų sistemų, chemijos ir procesų inžinerijos, žmonių išteklių vadybos, vertimo.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja šiose kryptyse: medicina, slauga, reabilitacija, visuomenės sveikata, odontologija, psichologija, socialinis darbas, žemės ūkio mokslai.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas geriausias šiose kryptyse: architektūra, aeronautikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, statybos inžinerija ir statybos technologijos, biotechnologijos.
Vilniaus dailės akademija sėkmingiausiai Lietuvoje parengia šių krypčių specialistus: dailė, menotyra, fotografija ir medijos, dizainas.
Vytauto Didžiojo universitetas - lietuvių filologija, teologija, aplinkotyra.
Klaipėdos universitetas sėkmingiausias šiose kryptyse: gamtinė geografija, biologija, turizmas ir poilsis. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmauja šiose kryptyse: finansai, vadyba. Lietuvos muzikos ir teatro akademijai nėra konkurentų šiose kryptyse: muzika, teatras ir kinas.
LCC Tarptautinis universitetas geriausiai parengia specialistus šiose kryptyse: verslas, anglų filologija.
Mykolo Romerio universitas sėkmingiausiai parengia apskaitos krypties specialistus. Kitų universitetų pavadinimų pirmose pozicijose nėra. Tiesa, kai kai riais atvejais antroje ar trečioje pozicijoje likęs universitetas itin nedideliu skirtumu atsiliko nuo lyderio.
Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie universitetai yra itin maži, rengia vos keleto krypčių specialistus, pavyzdžiui, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, LCC Tarptautinis universitetas, nedaug krypčių turi abi menų akademijos: LMTA bei VDA.
Išskyrė geriausias kolegijas
Pirmą kartą parengtame dalykiniame 70 koleginių studijų krypčių vertinime daugiausia pirmose vietose matomos šios kolegijos: Vilniaus kolegija (geriausiai rengia specialistus 11-oje studijų krypčių), Kauno kolegija (pirma 10-yje koleginių studijų krypčių), Kauno technikos kolegija (pirma 2-ose studijų kryptyse).
Pagal vieną studijų kryptį pirmauja šios kolegijos: Šiaulių valstybinė kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Vilniaus dizaino kolegija, V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla. Vilniaus kolegija sėkmingiausiai Lietuvoje parengia šių krypčių specialistus: medicina ir sveikata, medicinos technologijos, slauga, reabilitacija, muzika, ekonomika, vadyba, verslas, rinkodara, informatika, maisto technologijos. Tuo tarpu jos konkurentė Kauno kolegija geriausiai Lietuvoje parengia šiuos specialistus: burnos priežiūros, dailės, teisės, finansų, bendrosios inžinerijos, elektronikos ir elektros inžinerijos, informatikos inžinerijos, maisto studijų, žemės ūkio mokslų, socialinio darbo. Privati Socialinių mokslų kolegija sėkmingiausiai iš kolegijų parengia šių krypčių specialistus: komunikacijos, viešųjų ryšių, turizmo ir poilsio. Kauno technikos kolegija yra neabejotina šių krypčių lyderė: mechanikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos. Šiaulių valstybinei kolegijai nėra lygių šioje kryptyje - statybos inžinerija ir statybų technologijos, o Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai - fotografijos ir medijos kryptyje.
Tarptautinei teisės ir verslo aukštajai mokyklai laurai tenka už verslo ir vadybos kryptį, Vilniaus dizaino kolegijai - už dizaino, V.A.Graičiūno aukštajai vadybos mokyklai – už apskaitos.
Kurios vidurinės mokyklos geriausios?
„Reitingai“ surikiavo ir gimnazijas bei kitas bendrąjį vidurinį išsilavinimą suteikiančias mokyklas.
Reitinge, kuriame išskirta 50 geriausių gimnazijų, dominuoja tokios mokyklos: Vilniaus valstybinė žydų Š.Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Panevėžio J.Balčikonio gimnazija, Vilniaus Šiuolaikinės mokyklos centras, Zarasų rajono Dusetų K.Būgos gimnazija, Utenos rajono Užpalių gimnazija, dar keletas kitų. Sėkmingiausiai lietuvių kalbos valstybiniam brandos egzaminui (VBE) parengia (jei iš vertinimo būtų išbrauktos vaikus atsirenkančios mokyklos): Rokiškio r. Jūžintų J.O.Širvydo vidurinė mokykla, Pakruojo rajono Lygumų vidurinė mokykla, Kauno Šv. Pranciškaus mokykla, Vilniaus valstybinė žydų Š.Aleichemo ORT gimnazija, panevėžio raj. Naujamiesčio vidurinė mokykla. Anglų kalbos geriausiai vaikus išmoko šios mokyklos: Vilniaus valstybinė žydų Š.Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus Šiuolaikinės mokyklos centras, Vilniaus Žvėryno gimnazija, Panevėžio J.Balčikonio gimnazija. Sėkmingiausiai valstybiniam istorijos brandos egzaminui abiturientus parengia šios vaikų atrankų nedarančios mokyklos: Vilniaus valstybinė žydų Š.Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus privati gimnazija, Marijampolės marijonų gimnazija, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus raj. Čekoniškių vidurinė mokykla.
Matematikos sėkmingiausiai išmoko šios vaikų atrankų nedarančios mokyklos: Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus valstybinė žydų Š.Aleichemo ORT gimnazija, Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla, Panevėžio J.Balčikonio gimnazija, Švenčionių rajono „Pabradės“ ryto gimnazija.
IT valstybiniam brandos egzaminui vaikus sėkmingiausiai parengia šios atrankų nedarančios mokyklos: Kelmės raj. Pakražančio vidurinė mokykla, Zarasų rajono Dusetų K.Būgos gimnazija, Anykščių rajono Kavarsko vidurinė mokykla, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazija.
Biologijos abiturientai geriausiai išmoksta šiose atrankų nedarančiose mokyklose: Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, Vilniaus Šiuolaikinės mokyklos centras, Vilniaus valstybinė žydų Š.Aleichemo ORT gimnazija, Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinė mokykla, Kauno J.Basanavičiaus gimnazija.
Chemijos egzaminui abiturientus sėkmingiausiai parengia atrankos nedarančios mokyklos: Kauno rajono Raudondvario gimnazija, Raseinių rajono Šiluvos vidurinė mokykla, Vilniaus M.Daukšos vidurinė mokykla, Kelmės rajono Pakražančio vidurinė mokykla, Šilalės rajono Laukuvos N.Vėliaus gimnazija.
Fizikos VB egzaminui sėkmingiausiai moksleivius parengė šių atrankos nedarančių mokyklų pedagogai: Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos, Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos, Ukmergės rajono Veprių vidurinės mokyklos, Alytaus rajono Miroslavo vidurinės mokyklos, Raseinių rajono šiluvos vidurinės mokyklos.
Geografijos VBE šįmet sėkmingiausiai išlaikė šių mokyklų, nedarančių atrankų, mokiniai: Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos, Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, Vilniaus Valdorfo mokyklos, Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos, Vilniaus Juodšilių „Šilo“ gimnazijos. Pasiekia šlovės konkursuose
Sėkmingiausiai pradinukų talentus ir gabumus, remiantis nacionalinių olimpiadų ir konkursų rezultatais, atskleidžia šios Lietuvos mokyklos: Alytaus rajono Krokialaukio T.Noraus – Naruševičiaus vidurinė mokykla, Vilniaus V.Sirokomlės, Kauno rajono Ringaudų pradinė mokykla, Kauno „Vėtrungės“ pradinė mokykla, Vilniaus rajono Buivydžių vidurinė mokykla.
Geriausiai progimnazistų gabumus ir talentus atskleidžia šios mokyklos: Kauno „Atžalyno“ vidurinė mokykla, vaikus, pagal gabumus atsirenkančios Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos, Panevėžio K.Paltaroko gimnazija, Rokiškio rajono Kamajų A.Strazdo gimnazija, Vilniaus progimnazija „Magis“ ir Vilniaus J.Basanavičiaus progimnazija.
Gimnazistus nacionalinėms olimpiadoms sėkmingiausiai parengia keturios moksleivius atsirenkančios gimnazijos: Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija bei mokanti visus mokinius ir jokių atrankų nedaranti Šiaulių J.Janonio gimnazija.
Daugiausiai medalių ir pagyrimų tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose pelnė tokių mokyklų gimnazinių klasių mokiniai: Vilniaus licėjaus, Kauno jėzuitų gimnazijos, Klaipėdos licėjaus, Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos.
