Valdininkų kėdėms iškilo pavojus?

Vyriausybė nusprendė steigti Tautinių mažumų departamentą. Taip iš dalies atkuriamas 2010 metais panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Vyriausybės. Ar tai tikrai daroma laiku?

R.Motuzas: „Ministerijos gina savo daržą, todėl nelengva mažinti biurokratinį aparatą.“<br>V.Balkūno nuotr.
R.Motuzas: „Ministerijos gina savo daržą, todėl nelengva mažinti biurokratinį aparatą.“<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius („Lietuvos rytas“)

Dec 4, 2014, 8:56 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 12:30 AM

Realiai Vyriausybė steigia naują įstaigą, o mažinti jų skaičių žada tik kitąmet. Ministrai analizuos, kokias jiems pavaldžias institucijas galima sujungti, ir teiks siūlymus, kaip mažinti valdininkų skaičių.

Šiuos institucijų konsolidavimo planus rengia prieš pusantrų metų Vyriausybės sudaryta Viešojo valdymo tobulinimo komisija.

– Kiek per pusantrų metų pavyko sumažinti valdymo aparatą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo šios komisijos vadovo, Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo.

– Saulėlydžio vardu pavadintą komisiją buvo sudariusi ir ankstesnė Vyriausybė. Mūsų komisija vadinasi kitaip, bet daro tą patį darbą.

Saulėlydžio komisija pertvarkė kai kurias valdymo institucijas, bet pamatėme, kad realiai valdininkų skaičius mažėja labai nepastebimai. Todėl atnaujinome komisiją, kiek pakeitėme veiklos kryptį, nors liko dirbti daug ankstesnių jos narių, nes tai daugiausia valdymo srities ekspertai, mokslininkai.

Šiemet planavome reorganizuoti institucijas, kuriose dirba mažiau nei 20 valdininkų, o jų buvo apie 80. Tai nedidelės įstaigos, bet turi direktorius, pavaduotojus, o vadovų atlyginimai aukštesni, todėl vien sumažinus viršininkų skaičių sutaupoma lėšų.

– Ar realiai pavyko bent kiek sumažinti įstaigų ir jų vadovų?

– Pavyko, nors tenka pripažinti, kad kai kurios ministerijos mėgino gudrauti. Antai savo archyvus jos buvo pavertusios įstaigomis prie ministerijų, kad ten dirbantys žmonės jau nebūtų laikomi valstybės tarnautojais ir jų nereikėtų įtraukti į savo etatų sąrašą.

Pavyzdžiui, atsirado Žemės ūkio biblioteka prie Žemės ūkio ministerijos. Jos darbuotojai dirbo kaip dirbę, tik nepateko į valdininkų sąrašus. Panašiai su archyvais pasielgė Aplinkos, Krašto apsaugos ministerijos.

Mūsų komisijos siūlymu Vyriausybė šiuos padalinius grąžino į ministerijas, bet naujų etatų neskyrė. Ministerijoms teko iš savo išteklių pasirūpinti archyvų darbuotojų algomis.

Kitas pavyzdys – penkiuose miestuose veikė atskiros regioninės teisinės pagalbos tarnybos. Artimiausiu metu liks viena įstaiga su padaliniais. Valstybės saugomų teritorijų tarnyba vadovauja 34 saugomų teritorijų direkcijoms. Sutarėme, kad nuo kitų metų bus sumažintas jų skaičius.

– Kodėl net ir panaikinus vienus etatus vietoj jų tuoj pat išdygsta naujai pavadinti, bet su senaisiais darbuotojais?

– Būtina atsižvelgti ir į funkcijas. Pavyzdžiui, archyvams prižiūrėti reikia ir darbuotojų, ir patalpų. Rekomenduojame pasitelkti privačias įmones, aišku, nustačius teisinius saugiklius. Galima daugiau valstybės funkcijų perduoti privatiems paslaugų teikėjams ir sutaupyti lėšų.

Dalį funkcijų reikia centralizuoti, dalį perkelti į elektroninę erdvę atsisakant popierizmo. Todėl biudžetinėms įstaigoms siūlome standartizuoti ir centralizuoti buhalterinę apskaitą, naikinti dubliuojančias funkcijas. Tai leistų atsisakyti dalies etatų.

– Bet ar tam pritars ministrai, kalbantys, kad jau nėra galimybių mažinti etatų?

– Iš tiesų ministerijos gina savo daržą. Tai viena priežasčių, kodėl nelengva mažinti biurokratinį aparatą. Tad tenka įsikišti ir premjerui.

Tačiau nestovime vietoje. Dar iki šių metų pabaigos ministerijos turės informuoti, kiek jų valdymo srityse galima sumažinti darbuotojų. Planuojame, kad bus panaikinta per 100 etatų.

– Kodėl Vyriausybė, viena vertus, ketina mažinti etatų skaičių, kita vertus, kuria naują įstaigą – Tautinių mažumų departamentą?

– Kai 2010 metais buvo panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, netrukus visos politinės jėgos pripažino, kad padaryta klaida. Mat tautinių mažumų klausimus tenka spręsti kone visoms ministerijoms, o koordinavimo pasigendama.

Europos Parlamento Peticijų komisija užversta įvairiais paklausimais apie tautinių mažumų padėtį, o Lietuva neturi Vyriausybės lygio institucijos, kuri atstovautų šaliai šiais klausimais.

Šiam departamentui skirta 15 etatų, bet jie kuriami tik sutaupytų darbo vietų sąskaita. Naujų patalpų taip pat neprireiks, nes įstaiga įsikurs Vilniuje esančiuose Tautinių bendrijų namuose.

– Ar neteks tuoj steigti ir Užsienio lietuvių departamento, nes emigrantai ims klausti, kuo jie prastesni už tautines mažumas?

– Tai nenumatyta. Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas gerai koordinuoja ryšius su svetur gyvenančiais tautiečiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.