Visų pirma šiek tiek po pietų iš karinio aerodromo Čkalovske netoli Maskvos į orą pakilo Rusijos karinių oro pajėgų vidutinių nuotolių keleivis orlaivis Tu-154, pažymėtas registracijos numeriu RA-85042. Apsukęs kelis ratus netoli aerodromo, orlaivis, kildamas į daugiau kaip 8 km aukštį pasuko į šiaurę.
Netrukus jis pakeitė kursą ir pradėjo artėti Sank Peterburgo link. Tuo pat metu iš karinio aerodromo Pskovo srityje į orą pakilęs Rusijos karinių oro pajėgų transporto orlaivis Il-76 (ragistracijos numeris - RA-76638) irgi pasuko Sankt Peterburgo link.
Po kiek laiko abu orlaiviai jau buvo virš Suomių įlankos. Apskridę Estiją, abu virš Baltijos jūros pasuko Kaliningrado link. Pirmasis virš Baltijos pasirodė krovininis Il-76. Ties Latvija jį, 9 km aukštyje skrendantį 680 km/val. greičiu, prisivijo ir aplenkė kelias šimtais metrais aukščiau skridęs 780 km/val. greičiu skridęs keleivinis Tu-154.
Abu orlaiviai skrido įsijungę automatinius atsakiklius, tad visi norintys jų maršrutą galėjo tiesiogiai sekti portale flightradar24.com. Atrodė, jog tai yra viso labo rutininiai Rusijos kariškių skrydžiai iš žemyninės teritorijos į Kaliningrado anklavą, įsispraudusį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Į keleivinio Tu-154 skrydį dėmesį atkreipusi portalo flightradar24.com komanda socialiame tinkle „Twitter“ net įdėjo nuotrauka su skrydžio maršrutu, o po ja parašė: „Rusijos karinėms oro pajėgoms tenka daryti didelį lankstą, kad pasiektų Kaliningradą".
Kadangi abu Rusijos kariškių orlaiviai skrido nepažeisdami tarptautinių skrydžių taisyklių, tad ir duomenų, kad jų palydėti būtų kilę Baltijos šalyse dislokuoti NATO naikintuvai, nėra. Tačiau, lrytas.lt žiniomis, dėl rusų aktyvumo virš Baltijos jūros buvo sunerimę suomiai, švedai ir danai, kurie stebėti Rusijos karo orlaivių pasiuntė savo naikintuvus.
Virš Kaliningrado apsisuko ir grįžo atgal
Pakeliui abu orlaiviai kirto tarptautinį oro koridorių ir prasilenkė su juo skridusiais civiliniais keleiviniais lėktuvais, tarp kurių buvo bendrovės KLM „Boeing 737“ (reisas KL1168 iš Helsinkio į Amsterdamą), bendrovės „Japan Airlines“ orlaivis „Boeing 777“ (reisas JL43 iš Tokijo į Londoną) ir dar vienas KLM „Boeing 747“ (reisas KL898 iš Pekino į Amsterdamą).
Tačiau priartėję prie Kaliningrado, rusų orlaiviai aukštį sumažino tik keliais šimtais metrų. Abu orlaiviai ir toliau skrido 8 km aukštyje.
Apsukę ratą virš Kaliningrado srities teritorijos, jie vėl atsidūrė virs Baltijos jūros.
Pirmasis į tarptautinę oro erdvę išskrido keleivinis Tu-154, o jam įkandin - ir krovininis Il-76. Virš jūros abu orlaiviai pakilo šiek tiek aukščiau ir netrukus paaiškėjo, kad abu tuo pačiu maršrutu, kaip ir atskrido, grįžta atgal.
Koks buvo šio pasiskraidimo tikslas, kol kas nežinoma. Abu orlaiviai yra skirti žmonėms ir kroviniams gabenti. Vidutinių nuotolių keleivis orlaivis Tu-154 yra pritaikytas vežti kariams, evakuoti sužeistus, taip pat ir atlikti specialias užduotis.
Orlaivis nenusileisdamas gali įveikti 3 tūkst. 500 km, pasiekia 950 km/val. greitį, jį valdo trijų žmonių įgula.
Karinis transportinis lėktuvas Il-76 yra skirtas desantuoti parašiutininkams, gabenti krovinius, įskaitant ir vidutinius tankus, sužeistųjų pergabenimui, skubių krovinių pristatymui iš oro.
Orlaivį valdo 6-7 žmonių įgula, pakilus į 9-12 km aukštį jis pasiekia 760 km/val. - 800 km/val. greitį.
Pastebėti karo laivai lydimi aviacijos
Tuo metu, kai du Rusijos orlaiviai sukiojosi danguje, Baltijos jūros vandenyse ties Latvijos krantais užfiksuotas Rusijos karinis laivas.
Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Latvijos kariškiai, šeštadienį Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, maždaug 2,6 jūrmylės nuo Latvijos teritorinių vandenų, buvo pastebėta Rusijos laivyno korvetė „Soobrazitelny“.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje lrytas.lt sužinojo, kad Baltijos jūros neutraliuose vandenyse iš tiesų buvo pastebėta didelė grupė Rusijos karo laivų. Juos lydėjo aviacija.
„Apie 14 val. 30 min. neutraliuose Baltijos jūros vandenyse iš tiesų buvo pastebėta grupė Rusijos karo laivų su aviacijos palyda. Apie 17 val. 17 min. į jūrą jų stebėti išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Žemaitis“. Lietuvoje dislokuoti NATO naikintuvai dėl Rusijos aviacijos skrydžių šeštadienį į orą nebuvo keliami“, - lrytas.lt sakė KAM atstovė Viktorija Cieminytė.
Estai skelbia apie strateginius bombonešius
KAM atstovė taip pat patvirtino, kad kelios didelės grupės didelės grupės rusų orlaivių skrido iš žemyninės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį. Dalis lėktuvų čia nusileido, dalis grįžo atgal į Rusiją.
„Buvo žinoma, kad šie skrydžiai vyks, tačiau nebuvo žinoma,kad tokiomis apimtimis. Šiose orlaivių grupėse galėjo būti ir transporto lėktuvų, ir bombonešių“, - sakė KAM atstovė.
Tuo tarpu agentūra BNS praneša, kad Estijos gynybos pajėgų vyriausiasis štabas taip pat nurodė, jog šeštadienį virš Baltijos jūros buvo „stebimas Rusijos Federacijos daugybės įvairių orlaivių intensyvus judėjimas, jų skrydžio tikslas buvo Kaliningrado sritis“.
BNS skelbia, kad orlaivių grupę sudarė įvairių tipų ir paskirties lėktuvai, tarp kurių buvo strateginių bombonešių.
KAM atstovė V.Cieminytė tvirtina, kad Lietuvos kariškiai kol kas neturi duomenų, jog tarp šeštadienį stebėtų orlaivių būtų buvę strateginių bombonešių.
Rusijos armija savo ginkluotėje turi dviejų tipų strateginius bombonešius - Tu-95 (pagal NATO klasifikaciją - Bear) ir Tu-160 (pagal NATO klasifikaciją - Blackjack). Tai yra tolimojo skrydžio orlaiviai, galintys gabenti ir branduolinį ginklą.
