Daugumai vaikų tokie daiktai kaip žieminiai batai, mokyklinė kuprinė ar sportinė apranga atrodo kasdieniai daiktai, kuriuos privalai turėti, tačiau yra vaikų, kurie paklausti apie svajones, būtent juos ir įvardija.
Vaikų svajonėms padeda pildytis savanoriai
Prie jau penktus metus vykdomo projekto „Vaikų svajonės“, kuris skirtas pagelbėti sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių šeimų vaikams nuo 2 iki 14 metų, dirba tik savanoriai.
Šiuos vaikus prižiūrintys Lietuvos savivaldybių socialių centrų socialiniai darbuotojai, susitikimų su vaikais metu, pasikalba ir apie vaikų svajones, kurių išsipildymo vaikai labiausiai trokšta ir kodėl. Vėliau šias svajones socialiniai darbuotojai užrašo ir atsiunčia projekto savanoriams, kurie jas įkelia į svetainę vaikusvajones.lt.
„Savanorių būrys yra labai didelis ir jis vis dar auga. Tai apie 800 žmonių, kurie aukoja savo laiką. Visas projektas yra tik savanorių darbo rezultatas. Didžioji dalis pagalbininkų – tai socialiniai darbuotojai, kurie surenka svajones iš vaikų ir paskui padeda jas įgyvendinti. Be šių žmonių projektas niekaip negalėtų būti įgyvendintas“, – sakė vienas iš projekto idėjos autorių Julius Gregarauskas.
Pašnekovo teigimu, apie 100 savanorių iš popieriaus suvedinėja vaikų svajones į skaitmeninį sąrašą, o kadangi šių svajonių yra apie 10 tūkst., tai šis darbas taip pat reikalauja daug laiko ir pastangų.
„Paties projekto kuravimo komandoje yra 22 žmonės, kurie kasdien užsiima darbų koordinavimu, bendrauja su vaikų svajones panorusiomis išpildyti įmonėmis ir pan.“, – teigė jis ir pridūrė, kad 3-4 paskutiniai šių metų mėnesiai būna labai intensyvūs.
Pradžiugino apie 10 tūkst. svajotojų
J. Gregarauskas džiaugiasi, kad vaikų svajonių pildytojų komanda kasmet auga: „Pradėjome dviese, o štai dabar vietoje dviejų žmonių jau dirba 22. Pirmaisiais metais dirbome tik su Vilniaus miesto savivaldybe, tuomet surinkome apie 700 svajonių. Šiemet jau dirbame su 55 savivaldybėmis ir svajonių skaičius viršys 10 tūkst.
Kasmet mūsų projektas ūgteli dvigubai, akivaizdu, kad idėja pasiteisina“, – sakė pašnekovas ir džiaugėsi, kad net ir vaikų svajones išpildantys žmonės jau turi gražių tradicijų, kuomet vienais metais išpildę vaiko svajonę, žmonės noriai tą padaro ir kitąmet.
Šiemet jau yra sulaukta apie dešimt tūkstančių vaikų svajonių ir apie 80 procentų jų net ir išpildyta. „Iki švenčių dar yra laiko, planuojame, kad svajonių skaičius viršys 10 tūkst., tikimės, kad visos šios svajonės bus ir įgyvendintos“, – teigė J. Gregarauskas.
Esama žmonių, kurie įgyvendino ne vieną ar dvi, o 50-60 vaikų svajonių. „Dažnu atveju, tai jau savo vaikų turintys žmonės, kurie svajones įgyvendina su savo vaikais, kad šie, matydami pavyzdį, išmoktų dalintis su tai, kuriems labiau to reikia“, – kalbėjo pašnekovas.
Svajonės įkvepia ir liūdina
„Svajones skirčiau į dvi grupes – tai pozityvios ir įkvepiančios, o kitos šiek tiek liūdinančios, nes kai imi galvoti apie tokias nevaikiškas vaikų svajones, pasidaro baisu, kad yra tokiomis sąlygomis gyvenančių vaikų“, – kalbėjo J. Gregarauskas ir pridūrė: „Liūdna, kai keturiolikos metų vaikas svajoja apie pirmąją savo kalėdinę dovaną, nes niekada nėra tokios gavęs. Taip pat pamenu vieno vaiko iš Druskininkų svajoję – gauti brangiai kainuojančių vaistų savo sunkiai sergančiai mamai.“
Paklaustas apie itin išradingus mažuosius svajotojus, pašnekovas prisiminė istoriją, nutikusią viename mažame Lietuvos miestelyje: „Jezne gyvenanti mergaitė, kuri turi rimtą negalią, svajojo kada nors pamatyti tikrą teatro spektaklį. Buvo labai smagu, kad viena trupė iš Kauno atvyko į Jezno miestelį ir visai klasei padovanojo spektaklį. Šis svajonės išpildymas suteikė daug gerų emocijų. Šiemet žinau, kad ta pati mergaitė svajoja susitikti gyvai su Gustavu iš LRT televizijos.“
Itin populiarios – knygos
Kokios svajonės paklausiausios ir greičiausiai dingsta iš svajonių sąrašo? „Dažniausiai tie, kurių aprašymai platūs ir akivaizdu, kad situacija labai sudėtinga. Itin noriai išpildomos su knygomis susijusios svajonės. Matyt, žmonėms taip pat patinka ta mintis, kad vaikai nori skaityti. Be to, tai labai nesunkiai įgyvendinamas dalykas. Svajonės, kuriose pageidaujamos knygos, mūsų svajonių sąrašuose ilgai tikrai neužsibūna.“
Projekto organizatoriai tikisi,kad šiemet bus pirmieji metai, kai neįgyvendintų vaikų svajonių neliks. Sunkiausia sekasi išpildyti tuos vaikų norus, kurie vertinami didesne suma, kaip antai mobilusis telefonas ar dviratis.
Dėmesys ne mažiau svarbus už dovaną
Kas nutinka su tomis svajonėmis ir svajotojais, kurių norų niekas nesiryžta išpildyti? „Kartais matydami, kad projektas greitai baigsis ir niekas neskuba vaikų svajonių įgyvendinti, prašome vaikų įvardyti dar kokią nors svajonę, kurią galbūt pavyks išpildyti greičiau. Džiugu tai, kad kasmet neišpildytų svajonių skaičius vis mažėja, taip pat tikimės, kad anksčiau ar vėliau visi vaikai sulaks dovanų.
Labai skatiname, kad vaikams dovanos būtų įteikiamos susitikimų metu, nes be pačios dovanos, ne mažiau svarbus dėmesys ir geras pavyzdys.“
Anot projekto idėjos autoriaus, emocijos lankantis šeimose būna labai įvairios – kartais labai džiuginančios, o kartais liūdnesnės.
„Pats kasmet įgyvendinu bent po keletą svajonių. Tai padarau asmeniškai. Pernai su žmona vykome į Radviliškio rajoną, kur gyveno berniukas, svajojęs apsilankyti IX forte. Ten dalyvavome ekskursijoje su gidu, paskui papietavome picerijoje. Matėsi, kad vaikui tokia išvyka buvo pirmoji gyvenime – ir jis patyrė labai daug įspūdžių“, – pasakojo pašnekovas.
J. Gregarausko teigimu, kartais apsilankymai pas vaikus palieka slogias nuotaikas: „Kai pamatai šeimą, kur mama viena augina 11 vaikų, visi miega viename kambaryje, kur nėra net lovų , o tik ant grindų sukloti čiužiniai, pasidaro liūdna. Tada supranti, kad tiems vaikams užaugti stipriais savarankiškais žmonėmis bus nelengva.“
