Tokią nuomonę kariuomenės vadas antradienį išsakė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“: „Stebint Rusijos Federacijos karinių pajėgų aktyvumą netoli Lietuvos sienų, galime daryti prielaidą, kad tai tėra karinės pratybos. Reikia pažymėti, kad galimai jos vyksta tiek Baltijos jūroje, tiek ore greta Baltijos šalių oro erdvės, tiek ir sausumoje Kaliningrado srities teritorijoje.
Didesnio aktyvumo šalia mūsų kaimynių - Latvijos ir Estijos sienų bei Baltarusijoje nefiksuojame.
Gana keista, Rusijos informacinėje erdvėje šiuo klausimu galima sakyti yra visiška tyla.
Kaip bebūtų, toliau budime aukštoje parengtyje ir esame pasirengę reaguoti. Kai Rusijos karinis aktyvumas arba galimos pratybos baigsis, grįšime prie įprastinio budrumo lygio, karinių pratybų ir kasdienės veiklos vykdymo“.
Paskelbta padidinta parengtis
Kaip jau skelbė lrytas.lt, naujai sukurtose Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgose, taip pat kituose budinčiuose kariuomenės daliniuose šiomis dienomis dėl padidėjusio Rusijos kariškių aktyvumo paskelbta padidina parengtis.
„Nuo praėjusios savaitės pabaigos, nuo šeštadienio, stebime padidėjusį Rusijos Federacijos pajėgų aktyvumą Kaliningrado srityje, taip pat vakarinėje Rusijos Federacijos dalyje. Todėl buvo priimtas sprendimas pakelti kovinę parengtį kai kuriuose mūsų kariniuose vienetuose. Tai greitojo reagavimo vienetuose, taip pat taikos meto karinių užduočių vienetuose“, - komentuodamas padidintą kariuomenės parengtį sakė kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas Vilmantas Tamošaitis.
Anksčiau skelbta, kad Lietuvos greitojo reagavimo pajėgų reakcijos laikas yra nuo dviejų iki 24 valandų. Padidinus budrumo lygį, jie į grėsmes sureaguotų dar greičiau.
„Tai reiškia kad mūsų kariniai vienetai parengti reaguoti per labai trumpą laiką. Jų ir šiaip reakcijos laikas trumpas, tačiau šiuo metu tam tikri vienetai pervesti į kareivinių režimą, tai yra jų reagavimo laikai labai trumpi“, - teigė V.Tamošaitis.
Nuo lapkričio 1 d. pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui.
Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų motorizuotojo pėstininkų batalionų bei Karinių oro pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos ir logistinės ir medicininės paramos elementai.
Kartu su Greitojo reagavimo pajėgomis budinčias Taikos meto užduočių operacines pajėgas aukštoje parengtyje budi ir Taikos meto operacines pajėgas sudarantys LDK Butigeidžio dragūnų, Karaliaus Mindaugo husarų, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų, kariuomenės Logistikos valdybos kariai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetai.
Vien sekmadienį naikintuvai kilo tris kartus
Ypač didelis Rusijos kariškių aktyvumas buvo stebimas savaitgalį. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, šeštadienį neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje pastebėta Rusijos Federacijos karinių laivų grupė (22 laivai), lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis, grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai. Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai. Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo.
Stebėti situaciją jūroje buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ P11. Laivas „Žemaitis“ į Klaipėdą grįžo gruodžio 7 dieną.
Sekmadienį NATO oro policijos naikintuvai į orą kilo tris kartus. Jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius orlaivius:
- 4 Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir 2 strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį;
- 3 karinius transportinius orlaivius TU-134 (atpažinti du kartus), skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą pirmyn ir atgal. Orlaiviai skrido pagal planą su išjungtais atsakikliais;
- 1 karinį transportinį orlaivį AN-72, skridusį pagal planą be atsakiklio, ir 1 karinį transportinį orlaivį AN-26, skridusį pagal planą su atsakikliu.
