– Dažniau linkstama manyti, jog smurtas prieš moteris yra moralinė visuomenės problema ir kad pakanka žmones auklėti. Bet kaip smurtas susijęs su didelėmis valstybės išlaidomis? – „Lietuvos rytas“ paklausė Europos lyčių lygybės instituto direktorės Virginijos Langbakk.
– Pinigais smurtas iš tikrųjų iki šiol nebuvo matuojamas. Bent jau nebuvo moksliškai pagrįsto modelio, ką reikia įvertinti skaičiuojant išlaidas smurto pasekmėms šalinti.
Tai atliko britų mokslininkės Sylvia Walby ir Philippa Olive.
Tyrėjos išanalizavo įvairius išlaidų vertinimo modelius ir įvertino visų smurto likvidavimo etapų kainą. Jos pasiūlė keletą tokio matavimo modelių ir visų išlaidų apskaičiavimo modelį, kuris buvo sukurtas Jungtinėje Karalystėje (JK).
Šiuo modeliu jau dabar gali pasinaudoti kiekviena valstybė, įvedusi, kiek konkrečioje šalyje kuri paslauga kainuoja.
Kai smurto aktas įvyksta, paprastai galvojama tik apie pirminę pagalbą. Bet smurto pasekmės yra ilgalaikės ir valstybei jos kainuoja daug.
– Kokios daugiausia?
– Vertinant pagal JK modelį, teisėtvarkos ir policijos išlaidos sudaro apie 30 proc. visų išlaidų, sąnaudos ekonomikai dėl fizinių sužalojimų sukelto nedarbingumo – 12 proc. Tačiau daugiausia lėšų (apie 50 proc.) prarandama dėl ilgalaikių psichologinių ir emocinių smurto pasekmių.
Pinigai skiriami fizinei ir psichikos sveikatai atgauti (aukos neretai yra sunkiai sužeidžiamos, suserga depresija, praranda darbingumą ar net darbo vietą). Joms reikia surasti brangiai kainuojančią įslaptintą gyvenamąją vietą, kurioje galėtų jaustis saugios.
Brangios teismų paslaugos, advokatai. Taip pat kainuoja nemokamo pagalbos telefono išlaikymas. Ilgalaikės žalos skaičiavimai yra hipotetiniai – tai modelis, kurį reikia užpildyti kiekvienos šalies smurto aukai teikiamų paslaugų kainomis.
– Kuo rėmėsi britų mokslininkės sudarinėdamos šį modelį?
– Jos naudojo metodiką, pagal kurią vertinama ir apskaičiuojama žala žmogui po eismo įvykio.
Pasekmės panašios kaip ir po smurto: fiziniai sužalojimai, psichinis šokas, gydymo išlaidos, teisminis procesas, valstybinių tarnybų paslaugos nukentėjusiajam.
– Ar buvo tiriama, kiek kainuoja skirtingos smurto rūšys?
– Taip, buvo tiriama, kiek kainuoja šalinti smurto artimoje aplinkoje pasekmes ir kokių išlaidų reikia pagalbai po platesnio smurto, kurį moterys patiria viešojoje erdvėje. Tai elektroninės patyčios, nepageidaujamas persekiojimas, lytinis priekabiavimas, išžaginimai.
Skaičiuojant pagal JK sukurtą modelį, smurto artimoje aplinkoje pasekmių šalinimas visoms ES šalims kainuotų 109 milijardus eurų per metus, Lietuvai – 645 milijonus eurų. Plačiojo smurto kaina ES galėtų siekti 225 mlrd. eurų, Lietuvoje – 1,3 milijardo.
Įskaičiavus smurtą prieš vyrus, pasekmėms likviduoti ES iš viso per metus reikėtų 258,7 mlrd. eurų, o Lietuvoje – 1,5 milijardo.
Palyginus lėšas, kurių reikia smurto prieš moteris pasekmėms padengti, aiškėja, kad moterys smurtauja mažiau, bet į šią statistiką įtrauktas ir smurtas prieš vyrus, kurį vykdo kiti vyrai partneriai.
Pabrėžiu, tai ne realūs skaičiai, o pagal modelį apskaičiuotos išlaidos.
– Ar tokia metodika tiksli?
– Tai priklauso nuo to, kiek ir kokių duomenų apie smurto atvejus yra užfiksavusi kiekviena šalis. Iš 28 ES valstybių Lietuva yra viduryje kartu su Slovėnija, Čekija, Kipru ir Bulgarija.
Beje, mes esame tarp dvylikos šalių, kurios turi nemokamus pagalbos telefonus.
– Kam svarbūs tokie duomenys?
– Ministerijoms, kurios nukreipia lėšas įvairioms programoms, kad jos žinotų, kokiai sričiai tikslingiausia panaudoti smurto prevencijos lėšas.
Bričių mokslininkių tyrimai parodė, kad skirti pinigų kvalifikuotai prevencijai daug labiau apsimoka nei mokėti už smurto žaizdas.
