Savo ruožtu atsakė ir prokurorai – ketinama kreiptis į JAV dėl papildomų duomenų.
„Ta informacija, kuri buvo paviešinta, mums yra svarbi ir reikšminga. Tačiau ji yra nuasmeninta ir pateikta tik žiniasklaidos priemonėse. Toks informacijos pateikimas nesudaro prielaidų to laikyti įrodymu baudžiamojoje byloje.
Tačiau informacija yra svarbi, todėl bandysime dar kartą kreiptis į JAV dėl papildomos informacijos“, – sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
Prašys originalios ataskaitos
Jis pabrėžė, kad prašymas bus pateiktas artimiausiomis dienomis. Prokurorai nori gauti visą ataskaitą.
„Mums būtų įdomu gauti nenuasmenintą ataskaitą. Šiuo metu būtų sunku suprasti, apie kurią šalį yra kalbama. Ir ketiname prašyti ne sutrumpintos ataskaitos formos, o visos ataskaitos“, – sakė prokuroras.
Prokurorai jau anksčiau yra kreipęsi į JAV dėl papildomos informacijos suteikimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.
2010 m. buvo pradėtas tyrimas dėl galimo asmenų kalinimo Lietuvoje ir galimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šis tyrimas buvo nutrauktas 2011 metais.
Praėjusiais metais į prokuratūrą kreipėsi Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) su prašymu pradėti dar vieną tyrimą dėl neteisėto Mustafos al–Hawsawi gabenimo ir kalinimo Lietuvoje. Prokuratūrai atsisakius, pradėti ikiteisminį tyrimą įpareigojo Vilniaus apygardos teismo nutartis. Šioje byloje galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Ar M.Al-Hawsawi ketinama pripažinti nukentėjusiuoju byloje? Prokuroras pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugai šis žmogus yra nepasiekimas.
„Mes neturime objektyvių duomenų apie šio žmogaus egzistavimą. Prokuroro, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, sprendimas – nėra pakankamo pagrindo šį žmogų pripažinti nukentėjusiuoju šioje byloje“, – sakė I.Mikelionis.
Prokurorai tikrins ir informaciją apie milijoninę paramą, kurią CŽV esą perdavė konkretiems asmenims. Prokuroras pabrėžė, kad faktinių duomenų apie tokią paramą Lietuvos teisėsauga neturi.
„Visa tai, kad minima viešojoje erdvėje be jokios abejonės yra tikrinama ir vertinama. Visa informacija yra reikšminga, tačiau iš ataskaitos sunku spręsti apie kokią valstybę yra kalbama“, - sakė I.Mikelionis. Trečiadienį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV. Mūsų šalies vadovė pabrėžė, kad informacijai pasitvirtinus Lietuva turės prisiimti jai tenkančią atsakomybę. Trečiadienį premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Seimas turi įvertinti naują informaciją ir atnaujinti parlamentinį tyrimą.
Nieko nerado
Prieš penkerius metus kilus skandalui dėl CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje, buvo pradėtas parlamentinis ir Generalinės prokuratūros tyrimai. Tąkart nutraukto ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, jog nėra duomenų, kad Lietuvoje būtų neteisėtai kalintas nors vienas kitos valstybės pilietis, o visuomeninių organizacijų pateikta informacija nesudaro jokių prielaidų abejoti tokiu sprendimu.
Tuo tarpu parlamentinio tyrimo, kuriam vadovavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, išvadose minimi pastatai, kurie pagal savo paskirtį galėjo būti naudojami kaip kalėjimai.
Dvi kadencijas – 1998–2003 ir 2004–2009 metais – valstybei vadovavęs Valdas Adamkus teigia, kad po JAV Senato paskelbtos ataskaitos yra toliau įsitikinęs, jog CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.
„Aš aukščiausiųjų mūsų saugumo įstaigų vadovų buvau patikintas, kad tikrai Lietuvoje tokio kalėjimo nėra, tokių kalinių niekas nėra pristatęs“, – BNS trečiadienį sakė V.Adamkus.
Prezidentas sakė, kad iš JAV buvo sulaukęs prašymo šalyje apgyvendinti pavojaus nekeliančius 7–9 kalinius iš Gvantanamo bazės, tačiau tokio sutikimo nedavė.
V.Adamkaus teigimu, jis pats yra aplankęs spėjamo CŽV kalėjimo vieta vadinamą pastatą Antaviliuose netoli Vilniaus ir įsitikinęs, kad ten buvo įrengtas treniruočių centras.
Su išvadomis nesutinka
CŽV ginčija Senato ataskaitos išvadas, kuriose sakoma, kad 119 asmenų buvo sučiupti ir laikomi Centrinės žvalgybos valdybos slaptuose „juoduosiuose objektuose“ šalyse, kurių pavadinimai buvo cenzūruoti.
Senato ataskaitoje pažymima, kad buvęs JAV prezidentas G.W.Bushas detales apie kankinimus, kuriuos naudojo CŽV, gavo ketveri metai po to, kai ta brutali tardymo programa jam valdant buvo pradėta.
Buvęs respublikonų prezidentas „pajutęs diskomforto jausmą“ dėl „sulaikytojo, grandine prirakinto prie lubų, su uždėtu vystyklu ir priversto daryti ant savęs, atvaizdo“, – sakoma 40-ajame ataskaitos puslapyje.
Kaip sakoma 500 puslapių Senato Žvalgybos komiteto išvadų suvestinėje, kuri iki šiol buvo slapta, pirmą kartą CŽV G.W.Bushą apie „sustiprintas tardymo technikas“ informavo 2006 metų balandžio 8 dieną.
Kai kurie tų kalinių, tarp jų – įtariamas Osamos bin Ladeno dešinioji ranka Abu Zubaydah ir Abd al Rahimas al Nashiri, kuris, kaip įtariama, vadovavo „Al Qaeda“ operacijoms Persijos įlankos regione, kankinimus patyrė nuo 2002-ųjų.
