O kas iš europarlamentarų neatpažįsta net prie savo pavardės priskirtų pareiškimų? Paprastam rinkėjui, pasidomėjusiam ką EP veikia politikai, paaiškėja, kad Valdemaras Tomaševskis pranešimus teikia ne tik lenkų ar lietuvių, bet ir kroatų kalba.
Pareiškimai tuščioje salėje
Politologai neslepia, kad žvelgiant į EP narių veiklą, galima rasti nemažai darbo imitacijos.
„Ypač jeigu kalbame apie pareiškimų registravimą arba pareiškimus tuščioje salėje. Jie niekam neįdomūs, bet iš principo yra registruojami. Tuomet yra lentelės, kuriose atsispindi aktyvumo rodikliai ir panašiai. Tačiau tai reikėtų mesti iš galvos, nes tai nėra vertinimo kriterijus“, – sakė politologas Laurynas Kasčiūnas.
Daug svarbesnis užkulisinis gyvenimas frakcijose, kai Lietuvai kokį nors svarbų klausimą galima integruoti į svarbesnį dokumentą.
Svarbiausi pranešimai, kuriuos tam tikra tema parengia ir praneša EP priskirti nariai. Pavyzdžiui, konservatorius A.Saudargas paskirtas kaip pagrindinis pranešėjas dėl naujos ES energetinės saugumo strategijos.
„Jis turi europinį kontekstą, tačiau galima pritaikyti ir tam tikrą lietuvišką detalę. Tai jau yra rimtas dalykas. G.Landsbergis rengia pranešimą apie Rusijos ir ES santykius. O tie visi pareiškimai arba pasiūlymų registracijos tuščiose salėse daugiau yra darbo imitavimas“, – sakė L.Kasčiūnas.
Skaičiai ir statistika
Politikų veiklą EP atspindi oficiali statistika, kuri yra viešai skelbiama oficialioje EP svetainėje.
Pavyzdžiui, A.Saudargas šią kadenciją EP nėra uždavęs nė vieno parlamentinio klausimo ar pasiūlymo dėl rezoliucijos. Nėra ir nė vieno pareiškimo per plenarinius posėdžius. Tačiau atskirą EP pranešimą dėl Europos energetinio saugumo strategijos Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas patikėjo būtent europarlamentarui A.Saudargui.
Europarlamentaras G.Landsbergis taip pat nesnaudžia – yra uždavęs 20 parlamentinių klausimų, 14 kartų pateikė siūlymus dėl rezoliucijų, spėjo pateikti vieną pranešimą ir dar vieną rengia.
Pagal statistinius duomenis, labai aktyvus parlamentaras Petras Auštrevičius. Jis be pareiškimų, klausimų ir pasiūlymų dėl rezoliucijų yra perskaitęs du pranešimus.
Viena aktyviausių – parlamento senbuvė Vilija Blinkevičiūtė. Ji per šių metų kadenciją daugiausia kalbėjo per posėdžius (48 kartai), pateikė 17 pasiūlymų dėl rezoliucijų ir uždavė 11 parlamentinių klausimų. Palyginti: praėjusios kadencijos metu V.Blinkevičiūtė pasireiškė 1114 kartų. Tačiau tik vieną kartą buvo pranešėja.
Kiti parlamentarai daug kuklesni.
Aprėkė kolegą
Antanas Guoga 15 kartų kalbėjo per plenarinius posėdžius, tiek pat kartų pateikė siūlymą dėl rezoliucijų, uždavė tris klausimus.
Tiesa, Europarlamento naujokas viešųjų ryšių požiūriu gana ryškiai sužibėjo vos pradėjęs darbą. Jis aštriai oponavo kitam euorparlamentarui Rolandui Paksui, kuris pareiškė nepritariantis euro įvedimui Lietuvoje. A.Guoga „tvarkietį“ išvadino populistu. Iš tribūnos A.Guoga klausė, kam iš tiesų dirba R.Paksas.
„Tvarkietis“ R.Paksas kol kas yra 9 kartus kalbėjęs posėdžio metu, pateikęs 9 pasiūlymus dėl rezoliucijos ir uždavęs 4 parlamentinius klausimus.
Viktoras Uspaskichas per plenarinius posėdžius pasireiškė tik 10 kartų, jokių klausimų ir pasiūlymų nepateikė. Nepateikė ir nė vieno pranešimo.
Be to, kaip ir dauguma parlamentarų, klausimus V.Uspaskichas uždavė raštu. Tai jiems padeda padaryti padėjėjai.
Pavyzdžiui, V.Uspaskichas taip pasisakė dėl humanitarinės pagalbos Pietų Sudane: „Ši rezoliucija, kurią aš visiškai remiu, piešia niūrų realybės paveikslą. Dokumentas yra tikslus, taiklus, gerai informuojantis ir kartu sukrečiantis. Padėtis iš tikrųjų yra bloga, tačiau mes negalime pasiduoti – Europa gali padėtį pakeisti.“
Prabilo kroatiškai
V.Tomaševskis viešai kalbėjo 3 kartus, pateikė keturis pasiūlymus dėl rezoliucijų ir uždavė vieną klausimą. Praėjusios kadencijos metu jis taip pat nedaugžodžiavo – pasireiškė 53 kartus, pateikė 52 siūlymus dėl rezoliucijų, uždavė 5 parlamentinius klausimus, pateikė du rašytinius pareiškimus.
Įdomu, kad per praėjusią kadenciją V.Tomaševskis pareiškimus registruodavo lenkų kalba. Todėl ne visi Lietuvos piliečiai, nusiuntę V.Tomaševskį į EP, gali suprasti, apie ką gi europarlamentaras kalbėjo posėdžių metu.
Vieną tokį nesuprantamą V.Tomaševksio pareiškimą dėl taikos proceso Šiaurės Airijoje galima pamatyti ir dabar. Tačiau jis yra ne lenkų kalba, o kroatų.
Pasirodo, kad tokioje didžiulėje struktūroje kaip EP, netrūksta netvarkos – V.Tomaševskiui priskiriami net ne jo paties pareiškimai. Apie procesus Šiaurės Airijoje kalbėjo kita parlamento narė kroatė Ruža Tomašič.
„Gauname net laiškų, skirtų poniai Ružai. Paaiškėjo, kas parlamento darbuotojai susipainiojo sistemoje. Ten ne pono V.Tomaševskio pareiškimas, bandysime viską pataisyti“, – sakė V.Tomaševskio biuro Briuselyje darbuotojas.
Kalbėjo apie lenkų persekiojimą
Be to, europarlamentaras V.Tomaševskis garsėjo ir tuo, kad iš tribūnos Briuselyje skleisdavo keistokus pareiškimus Lietuvos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, V.Tomaševskis po mūsų šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kalbos EP, yra pareiškęs, kad tautinės mažumos Lietuvoje yra persekiojamos ir baudžiamos.
Politologas L.Kasčiūnas pripažįsta, kad Lietuvos europarlamentarų komanda yra maža, bet spalvinga.
Tarkime, europarlamentarą V.Tomaševskį su visais jo pareiškimais politologas vadina „atskira istorija“ – mat lietuviai vis išrenka žmogų, kuris yra prieš mūsų valstybę ir skleidžia antilietuvišką retoriką.
„Reikia atskirti. Yra tų, kurie dirba išvis neaišku, kam, gal net ne Lietuvai. Yra tokių, kurie pasitelkia viešuosius ryšius vidaus politikai, yra tokių, kurie ne viešuosius ryšius, bet iš tiesų bando daryti poveikį procesams, kurie vyksta tokiame sudėtingame mechanizme kaip Europos Parlamentas“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
