Vyriausybė – pusiaukelėje. Žemesne pavara riedėti saugiau?

Kuo mažiau staigių judesių. Taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti dabartinės Vyriausybės, šiandien žengiančios per savo kadencijos pusiaukelę, veiklą.

Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos ryto“ savaitė

2014-12-14 11:12, atnaujinta 2018-01-19 05:41

Ministrų kabineto šerdį sudarantys socialdemokratai prieš dvejus metus į rinkimus ėjo su šūkiu viską daryti priešingai nei daugumai rinkėjų iki gyvo kaulo įsipykę konservatoriai.

Tačiau tai, kad ši Vyriausybė nepuolė kelti revoliucijų po sunkmečio ir dešiniųjų naktinių perversmų atsigaunančioje ekonomikoje ir mokesčių sistemoje, gal tik į naudą? Juolab kad dabartinei valdžiai iki šiol ant kaklo kybo ne tiktai po dešiniųjų valdymo paliktos didžiulės valstybės skolos, bet ir įsipareigojimai grąžinti sunkmečiu neteisėtai nurėžtas pensijas bei algas.

Regis, vien tai, kad dabartinė valdžia stengėsi pernelyg nelįsti prie ūkio, besikapstančio iš duobės, laikytis finansinės drausmės, leido Lietuvai pasiekti tai, ką šiuo metu Vyriausybė laiko bene didžiausiu savo veiklos nuopelnu, – nuo kitų metų pradžios bus įvestas euras.

Dar vienas strateginis tikslas, linksniuotas ir šią savaitę skambėjusios Vyriausybės ataskaitose, – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Tiesa, pastarojoje medaus statinėje yra ir deguto. Atrodo, niekas niekuomet taip ir neišsiaiškins, kodėl šis projektas buvo ilgai blokuojamas, stabdomas, galų gale kiek jis galėjo kainuoti ir kiek kainuos visiems vartotojams.

Miglų yra ir kitur. Vyriausybė žada, kad kitų metų pabaigoje jau bus pradėtos eksploatuoti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, bet neaišku, kada realiai pajudės tokie projektai kaip dujotiekių su Lenkija ar Klaipėdos–Kuršėnų antrosios linijos, Baltijos valstybių elektros sistemų sukūrimas bei jų sinchronizavimas su Europa.

Savo veiklos pusiaukelės proga Vyriausybė pasigyrė ir mažėjančiomis energetikos kainomis. Žinoma, jos nuopelnų derantis su tiekėjais atmesti negalima, tačiau reikia pripažinti, kad labai daug lėmė ir pasaulio rinkoje atpigusi nafta bei dujos.

Dar vienas darbo baras, kurio nepamirštama ištrimituoti, – daugiabučių renovacija. Iš tiesų, ledai čia pajudėjo, tačiau tikrieji rezultatai vėlgi bus matomi tik vėliau.

Vis dėlto važiavimas kuo žemesne pavara – ne visais atvejais geriausia išeitis.

Kuo ši Vyriausybė mažai skiriasi nuo ankstesnės? Pirmiausia tuo, kad toliau vilkinamos reformos sveikatos ir socialinės apsaugos, teismų, valstybės tarnybos srityse.

Bet visa tai dabartinei valdžiai kol kas ne itin kenkia. Socialdemokratai su partneriais vis dar įtikinamai lenkia opozicines jėgas, tad gali planuoti išlikti valdžioje ir po dvejų metų.

Šios Vyriausybės pusiaukelę savotiškai vainikavo Seime priimti valstybės ir „Sodros“ biudžetai.

Valstybės biudžetas buvo palaimintas pakartotinai. Mat padėti tašką iškart sutrukdė dalies valdančiųjų ir opozicijos balsais į projektą staiga įkišti papildomi dešimtys milijonų litų žemdirbių, mokytojų ir mokinių reikmėms.

Premjeras po tokio akibrokšto privertė politikus vėl sugrįžti prie biudžeto ir bent aiškiai nurodyti, iš kokių šaltinių bus paimti tie milijonai.

Tai ir buvo šią savaitę padaryta – kai kurių rinkėjų pamaloninimo labui.

Opozicija pliekė valdančiuosius, kad jie esą žlugdo verslą planuodami didesnes pašalpas, negana to, veidmainiškai piktinosi, jog valdžia negrąžina visų dešiniųjų nurėžtų pensijų vienu kartu.

Tačiau propagandinės diskusijos nepakeitė padėties ir nesugadino Vyriausybei šventės. Atrodo, kad jos nesugadins ir prezidentė, kuri turėtų pasirašyti biudžetą. Juk, šiaip ar taip, buvo smarkiai padidintos lėšos krašto gynybai.

Tiesa, nuotaiką ne tik valdantiesiems, bet ir daugeliui šalies politikų kiek sugadino šią savaitę iš už Atlanto trinktelėjęs perkūnas.

Buvo paskelbta JAV Senato ataskaita apie tai, kad šios šalies Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), buvusio prezidento G.W.Busho laikais stojusi į šventąjį karą su terorizmu, neleistinai žiauriai kankino įtariamus teroristus slaptuose kalėjimuose, kurių vienas galėjo būti ir Lietuvoje.

Visi buvę aukščiausi valstybės ir saugumo pareigūnai dešimtis kartų jau yra prisiekę, jog apie tokius kalėjimus nieko nežino.

Jokių duomenų nerado ir prokurorai, o prieš kelerius metus vykdytas Seimo tyrimas buvo parodomasis ir politinis.

Tą tyrimą stūmę dešinieji ir prezidentė tiesiog siekė dar labiau pažaboti saugumą.

Kad ir kaip būtų, jei skandalingoje Senato ataskaitoje, pagrįstoje daugybe slaptos informacijos bylų puslapių, pasakyta tiesa, tai, žinoma, švelniai tariant, nepuošia ir Lietuvos.

Net konservatoriai su prezidente nepuolė pūsti trimitų, suprasdami, kad tokie dalykai – lyg balzamas Maskvai.

Visi mūsų politikai tik apsiribojo išvada, kad reikėtų prašyti papildomos informacijos iš JAV, nors visiškai aišku, jog greičiausiai Vilnius jos negaus.

Galbūt daugiau faktų apie ataskaitos patikimumą paaiškės po įsižiebusių politinių grumtynių pačiame Vašingtone.

Buvę aukščiausi Jungtinių Valstijų vadovai ir žvalgybos pareigūnai puolė viešai piktintis, kad ataskaita – tai dalies Demokratų partijos politikavimas.

Tiesa, paskelbtų duomenų apie taikytus neleistinus įtariamųjų tardymo metodus, atrodo, neneigia niekas.

Tuo metu viešojoje erdvėje ginčai pakrypo keista linkme: galima kankinti teroristus ar ne?

O Lietuvoje šį skandalą, kuris drebina ne vieną pasaulio valstybę, greičiausiai ištiks į jį panašių likimas – tiesiog nieko nebus sužinota ir pamažu pamiršta.

Apžvalgininkas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.