Piktagalyje gyvenanti Regina Mačionienė skalbyklę įjungia tik kartą per savaitę. Ir tai tik vieną kartą, nes daugiau vandens nėra.
Vanduo šio kaimo šachtiniuose šuliniuose pradėjo sekti vasarą. Žiemą, kai mažoka sniego ir lietaus, padėtis tapo grėsminga.
Visuose kiemuose žmonės prisistatė statinių, vonių. Laukia, kad bent šlakelis lietaus iškristų iš dangaus.
„Gerai ir sniegas, tirpintume ir jį“, – pasakojo moteris.
R.Mačionienės šulinyje vandens dar šiek tiek yra, nors jis drumzlinas. Kitų kaimo gyventojų šuliniuose jo nelikę nė lašo.
„Vandenį vežamės iš kaimynų. Blogiau tiems, kurie augina daugiau gyvulių. Jiems tenka ir po kelis kartus į kitus kaimus važiuoti“, – sakė Piktagalyje gyvenanti Daiva.
Piktagalietis Bronius džiaugėsi, kad jo sodyba prie upelio.
Vandens iš jo vyras nesemia, nes gali būti nešvarus. Tačiau jam padeda bebrai, susirentę ant upelio ne vieną užtvanką.
Bronius spėjo, kad dėl to jo šulinyje vandens lygis pakilo.
„Anądien atvažiavo aplinkosaugininkai tų užtvankų ardyti. Tai aš juos išvariau iš kiemo. Nori mane be vandens palikti?“ – piktinosi kaimo gyventojas.
Prieš kelias dienas Piktagalio bendruomenė savo bėdas išdėstė susirinkime Anykščių rajono vadovams.
Kaimą gali išgelbėti tik vandentiekis, bet jo teks kelerius metus palaukti, kol bus parengtas projektas, rasta lėšų.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus specialistų, tokia situacija kaip Piktagalyje yra įprasta vasarą, bet rudenį ir žiemą ji stebina.
Daugiausia įtakos turi menkas kritulių kiekis.
Lapkritį jų buvo nedaug, beveik neiškrito ir gruodžio pradžioje, todėl mažai tikėtina, kad šiemet Piktagalio kaime šuliniai vėl prisipildys vandens.
