Tai gal ir nebūtų tragedija, jei ne šeimos pajamos: sudėjus motinystės pašalpą, paramą ir alimentus, moteris su trimis vaikais per mėnesį gauna apie 1200 litų.
Vilniuje gyvenančią vienišą 43 m. motiną vadinsime Jolanta. Daugiavaikė moteris nenorėjo viešinti savo pavardės: „Iš trijų sūnų vienas jau paauglys. Jis skaudžiai išgyvena šeimos situaciją. Nenoriu, kad po to mano vaiką atpažintų bendraklasiai. Jaunimas būna žiaurus.“
Įkandamas butas – avarinis
Šiuo metu Jolanta su trimis sūnumis – pusantrų metų sulaukusiu mažyliu, 7 m. pirmoku ir 15-mečiu vyresnėliu gyvena avarinės būklės būste.
Buto vieta Vilniuje savotiška – pati Jolanta sako, kad gyvena „kaime vidury miesto“. Ir tai tiesa – daugiaaukščių blokinių namų Naujamiesčio rajone apsuptas suklypęs medinis namas atrodo lyg iš Vilniaus priemiesčio arba kaimo. Tie priešais didelę siuvimo reikmenų parduotuvę stovintys lauko tualetai - irgi sunkiai suderinami su miesto vaizdu.
„Aš - dirbanti mama, šiuo metu esu išėjusi motinystės atostogų. Nuomojamės nedidelį butą, kuris yra be jokių patogumų. Sakyčiau, gyvename kaime vidury miesto. Namas – medinis, o butas mažas ir avarinės būklės. Kiaurai perpučiamas! Kaimynė skundžiasi, kad mano vaikai triukšmauja, todėl šeimininkas liepė iki Kalėdų išsikraustyti“, – pasakojo moteris.
Jolanta kilusi iš Kauno. Ištekėjusi kartu su vyru persikraustė į sostinę. Kad ji negirtuokliauja ir yra dirbanti, Jolanta pakartojo kelis kartus – jai tai atrodo labai svarbu.
„Viena auginu tris vaikus, negirtuokliauju, tačiau, paprastai kalbant, asmeninis mano gyvenimas nenusisekęs. Nuosavo buto niekada neturėjau. Buvo mamos būstas, tačiau jai mirus jį perėmė antstoliai – daugiau apie tą istoriją ir nežinau. Turiu brolį, bet jis sukūręs savo šeimą. Jam tik gėda dėl tokios sesers, nenoriu pridaryti bėdų“, – pasakojo Jolanta.
Nuomos kainos – milžiniškos
1200 per mėnesį sukrapštanti šeima už būsto nuomą ir komunalines paslaugas sumoka apie 450 litų. Pragyventi keturiems žmonėms lieka ne tiek ir daug.
„Peržiūrėjus nuomos pasiūlymus šokiruoja didelės kainos. Be to, dauguma prašo sumokėti už keletą mėnesių į priekį, tarpininkai taip pat prašo savo dalies. Jeigu visa tai sumokėčiau, pragyventi liktų tik keli šimtai.
Man tinka butas be patogumų, su daliniais patogumais. Svarbu, kad važiuotų visuomeninis transportas. Socialinio būsto eilėje laukiu 8 metus. Kai gimė trečias vaikas, buvau perkelta į daugiavaikių motinų eilę, bet tai neguodžia, nes esame 90-i eilėje“, – sakė Jolanta.
Jolantai apmaudu, kad ji savo jėgomis negali suteikti savo vaikams normalių gyvenimo sąlygų.
„Suprantu, kad yra žmonių, gyvenančių dar blogiau. Man patariama kreiptis į Motinos ir vaiko pensioną. Bet visos juk negali ten gyventi, nes tokių kaip aš – ne viena.
Namus šeima šildosi krosnimi. Malkos per brangios, todėl nusiperka įvairių medžio atraižų ir liekanų. Kai lankėmės šiuose namuose, prie krosnies mačiau atremtas spintelės dureles. Jos tinkamos kūrenti.
„Visuomet atsiranda žmonių, kurie būtinai klausia, kam reikėjo gimdyti tiek vaikų. Mano antras sūnus gimė tuomet, kai šeimoje buvo stabili finansinė padėties. Vyras uždirbo 3 tūkst. litų ir visiems užteko, tačiau dėl alkoholio vartojimo nučiuožė iki apačios. Teko išeiti, nes mačiau, kad bendro gyvenimo nebus“, – pasakojo ji parimusi nedidelėje virtuvėlėje, kurioje miega vyriausias sūnus.
Jolantos namai tikrai maži: dvidešimtyje kvadratinių metrų yra kelios atskiros patalpos. Nedideliame kambarėlyje ji miega kartu su mažyliu. Mediniai langai jos kambaryje išpuvę, žiemą košia žvarbus vėjas.
Netoli įėjimo pastatyta krosnis, kurios šilumos dar užtenka dar ne itin šaltomis naktimis. Kai lankėmės pas Jolantą, prie šiltos krosnies buvo iškabinti išskalbti vaikų drabužiai, šildėsi katės. O jų čia ne viena: lauke ir namuose netrūksta žiurkių ir pelių.
Virtuvėlėje ant minkštasuolio miega vidurinis vaikas, už spintos, kuri skiria patalpą į dvi erdves, – vyriausias sūnus.
„Nenoriu kritikuoti šeimininko, bet butas tikrai ne iš geriausių. Siena sudrėkusi, byra tinkas. Vandens namuose neturime, atsinešame iš kolonėlės lauke. Vanduo namuose būtų prabanga“, – nelinksmai nusijuokė Jolanta.
Išimtis tik nelaimės atveju
Savivaldybė informavo, kad teisę į socialinį būstą turi šeimos ir asmenys, jeigu jų deklaruotas turtas ir pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių. Sudaromi tokie atskiri socialinio būsto laukiančiųjų sąrašai – daugiavaikių šeimų, kurios augina tris ir daugiau vaikų, jaunų šeimų, buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų, neįgalių asmenų.
Išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka savivaldybė turi teisę netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.
„Išnuomoti socialinį būstą šeimai ne eilės tvarka neturime teisinio pagrindo, nes iš pateiktos informacijos neatitinka nė viena iš nurodytų sąlygų. Perkelti į eilės priekį nėra galimybių, išskyrus tuos atvejus, jei šeimą reikia perrašyti į kitą sąrašą.
Jeigu atsitiko taip, kad šeima visai neturi kur apsistoti, neturi jokio gyvenamojo ploto, savivaldybė gali pasiūlyti laikinai kreiptis į nakvynės namus Vilkpėdės g. arba į Vilniaus miesto krizių centrą Vytenio gatvėje“, – komentavo Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus vedėjas Vidutis Bareikis.
Pigūs būstai – toli nuo centro
Nekilnojamojo turto specialistas Jevgenijus Funikovas teigė, kad nieko nuostabaus, jog vienišai moteriai su vaikais sunku susirasti butą nuomai.
„Kai sakai, kad nuomininkai yra su vaikais, būsto savininkas iš karto įsivaizduoja patį blogiausią vaiką, kursi piešia ant sienų ir panašiai. O kai vaikų yra ne vienas, o trys, ir reakcija atitinkama. Jeigu savininkas turi pasirinkimą, visuomet pasirinks šeimą be vaikų. Būsto savininkams nerimą kelia netvarka. O kiti dalykai – kad moters su vaikais bus neįmanoma iškraustyti ar nutraukti sutarties – yra laužti iš piršto“, – sakė J.Funikovas.
Nekilnojamojo turto agento teigimu, pigų vieno kambario butą, kurio nuoma neperkoptų 500 litų ar būtų dar mažesnė, galima rasti tik priemiesčiuose – Naujojoje Vilnioje, Grigiškėse. Dažniausiai prašoma dviejų mėnesių užstato.
„Jie būna labai toli nuo miesto centro ir dėl įvairių priežasčių labai nepatrauklūs“, – sakė jis.
