2016-aisiais bus įvestas brandos darbas
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė kalbėdama apie egzaminų rengimą Lietuvoje sakė: „Šiuo metu veikianti egzaminų sistema buvo pradėta kurti prieš 20 metų. Pagrindinis uždavinys – išvengti dvigubo egzaminavimo mokykloje ir stojant į aukštąsias mokyklas ir sumažinti bet kokią korupcijos riziką. Brandos egzaminas tapo stojamuoju, o paskui egzaminams buvo suteiktas ir valstybės paslapties statusas.“
Anot viceministrės, egzaminų sistema buvo tobulinama, o vienas esminių pokyčių įgyvendintas 2013 metais, kai pradėtas taikyti ne norminis, bet kriterinis vertinimas. Tai reiškia, kad studento galimybė surinkti maksimalų balų skaičių priklauso tik nuo jo paties pasiruošimo egzaminui ir įvertinimas niekaip nesusijęs su tuo, kokie kitų laikančiųjų rezultatai
„Turime vertinti ne tik dalykinę, bet ir socialinę bendrąją kompetenciją. Vienas pirmųjų žingsnių vertinant bendrąją kompetenciją jau žengtas – įvestas technologijų brandos egzaminas. Mokiniams ir mokytojams tokio pobūdžio egzaminas yra priimtinas. Nuo 2016 metų planuojama įvesti brandos darbą, kuris būtų prilyginamas mokykliniam brandos egzaminu“, – kalbėjo viceministrė.
G.Krasauskienės teigimu, vienas svarbiausių šio darbo privalumų būtų tas, kad mokinys jį rengtų atsižvelgdamas į savo pomėgius, interesus ir gebėjimus, bet būtina susitarti su aukštosiomis mokyklomis, kad šio darbo rezultatai būtų deramai vertinami stojant.
Daugės testų moksleiviams
Pokyčiai laukia ir pasirinksiančių laikyti užsienio kalbų egzaminus. Planuojama, kad egzaminas bus papildytas kalbėjimo dalimis, bet numatoma atsisakyti užsienio kalbų įskaitos. 2015 m. bus keičiamas ir mokyklinio lietuvių kalbos egzamino vertinimas, bus tikslinami minėto egzamino vertinimo kriterijai.
„Būtina sistema, kuri įpratintų mokinius prie nuoseklaus mokymosi, kad mokinys ir jo tėvai gautų informaciją apie rezultatus kuo anksčiau. 2012-aisiais pradėti taikyti standartizuoti testai puikiai teikia informaciją apie pasiekimus ir problemas“, – kalbėjo viceministrė ir pridūrė, kad ateityje testų mokiniams tik gausės ir testavimą planuojama vykdyti kas dvejus metus.
Nuo kada neaiškios užduotys – egzamino privalumas?
Nemažai kritikos praėjusių metų egzaminų užduotims pažėrė Vilniaus universiteto mokslinis darbuotojas Dainius Dzindzalieta: „Matematikos egzamino analizė buvo parašyta Švietimo ir mokslo ministerijai lojalių žmonių, kurie gina užsakovą – NEC. Kažkodėl net nurodoma, kad neaiškios egzaminų užduotys – privalumas.“
Anot jo, matematika yra tikslioji disciplina, tad spėliojimas, kurį skatina egzamine pateikiamos testinės užduotys, iškreipia šią idėją.
„Turi būti daugiau laiko skiriama uždaviniams spręsti. Egzamine turi atsirasti bent keli sunkesni uždaviniai, kurie padėtų atskirti galinčius studijuoti tiksliuosius mokslus nuo negalinčių“, – kalbėjo D.Dzindzalieta ir pridūrė, kad egzaminų rengėjams laikas susimąstyti apie tai, kad egzamine neturi likti ir uždavinių nekorektiškomis formuluotėmis.
„Iš karto po egzamino internete turi pasirodyti egzamino vertinimo instrukcijos, kodėl NEC jas slepia iki rugsėjo? Mokyklos atkalbinėja mokinius nuo apeliacijų teikimo, nors turėtų skatinti tai daryti“, – egzaminų organizavimo trūkumus vardijo pašnekovas ir pridūrė, kad rimtų problemų esama ir dėl rezultatų statistikos pateikimo: „Susidarė įspūdis, kad istorijos egzaminą dvejetukininkai išlaikė keturis kartus geriau, nei turintys metinį devyneto įvertinimą. Rezultatus turėtų analizuoti statistikos profesionalai.“
Mokiniai į egzaminus puošiasi chalatais
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė teigė, kad problemų esama ne tik rengiant pačias egzaminų užduotis, bet ir dėl kitų niuansų: „Egzaminai parodo, koks yra mokinių pasiekimų lygis šalies mastu. Tai ir kovos su korupcija įrankis. 9 iš 10 vaikų nusirašinėja, tai galvoti apie sąžiningumą, pasirengimą ir tai, su kokiu žinių bagažu ateinu į egzaminą, turi būti vienas iš prioritetų.“
Anot S.Vingelienės, nors 2015 metų egzaminų užduotims rengti organizuotas supaprastintas konkursas, norinčių darbuotis šioje srityje daug neatsirado.
„Norinčių būti kritikuojamais nėra daug ir nėra lengva to daryti. Ką Lietuvoje laikome kokybe? Ar mokslų daktaro laipsnis yra kokybės ženklas, kad žmogus, recenzuodamas užduotį, gali atsakyti už rezultatą, kad užduotyje neliks faktinių klaidų?“ – klausė pašnekovė ir pridūrė, kad šių metų matematikos egzamino pavyzdys parodė gana liūdną tendenciją: „Tarp rengėjų buvo vienas mokslų daktaras, tarp recenzentų – du, toliau išvadas galima padaryti...“
Kalbėdama apie pačių egzaminų vykdymą, NEC vadovė pabrėžė, kad vis dar kyla keblumų per pačius egzaminus: „Dalis vykdytojų nemoka naudotis modernia technika, tokia kaip išmaniosios lentos. Nors mokykla ir turi techniką, nebūtinai moka ja naudotis. Vykdytojai bijo priimti sprendimus dėl laiko pratęsimo ar leidimo laikyti egzaminą.“
Pašnekovė pateikė pavyzdį, kai egzamino laikyti atėjęs moksleivis nebuvo įleistas, nes jo paso galiojimas baigėsi prieš parą: „Juk jei fotografija atitinka, tai gal data yra formalumas? Juk negalime visko aprašyti taisyklėmis iki pačių menkiausių smulkmenų.
Žinome, kad yra aprangos kodas mokytojams, jų prašoma avėti nekaukšinčią avalynę, o ką daryti su mokiniais, kurie egzaminų laikyti ateina su chalatu?“ – teigė S.Vingelienė.
