Apie tokias problemas spaudos konferencijoje „Ar vaistinių tinklai sudaro sąlygas kiekvienoje vaistinėje teikti farmacinės rūpybos paslaugas?“ kalbėjo farmacijos atstovai.
„Lietuvoje paplitęs modelis, kad vaistinėje dirba vienas žmogus. Tai kaip vaistininkui išeiti pietų, jeigu jis negali uždaryti vaistinės? Kaip jam išstovėti ant kojų 8 valandas? Dabar siūloma ilginti vaistininkų darbo valandas ir mažinti atostogas“, – sakė vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.
Spaudžiami parduoti kuo daugiau
Be viso to, vaistininkai yra spaudžiami savo darbdavių parduoti tam tikrų gamintojų vaistus. Pavyzdžiui, jeigu vaistinėje yra vienų ar kitų vaistų nuolaida, tai reiškia, kad vaistininkas privalo pasiūlyti ir kitų vaistų, nes jeigu bus parduotos tik akcijos prekės, vaistinė patirs nuostolių.
Ž.Mineikis pateikė vidinio vaistinių susirašinėjimo pavyzdžių.
„Jeigu atėjo klientas ir nusipirko sau įprastą kiekį produktų – tokiu atveju ši papildoma nuolaida atiduota tuščiai – parduodame tiek pat, tik pigiau. Todėl tik didindami pardavimus mes padengiame šios akcijos kaštus. Informuokime klientą, pasiūlykime įsigyti papildomai ir taip sutaupyti“, – rašoma vienos vaistinės vadovo laiške darbuotojams.
Mėnesio ataskaitoje buvo apžvelgiamas vaistininkų darbas ir sudarytas vaistinių bei jų darbuotojų reitingas.
„Deja, tarp mūsų yra ir tokių darbuotojų, kuriems labiau nei įmonės tikslai rūpi kitos įmonės ir kompanijos. Su šiais darbuotojais asmeniškai susisieks personalo vadybininkai, kad išsiaiškintų kylančias kliūtis ir pakeisti situaciją ateityje.
Dėl savų produktų. Ačiū visiems, nes tikrai matau, kad supratote jų svarbą. Dėl tokių vaistininkų, kurių rezultatai blogiausi, kurie nėra lojalūs, yra kalbamasi ir bendraujama individualiai. Pirmiausia jie sulaukė mūsų skambučių ir prašymo paaiškinti, kokios gi priežastys lėmė tokius jų rezultatus ir lojalumą kuriam nors kitam pasirinktam gamintojui.
Su kai kuriais, deja, teko atsisveikinti, kiti pažadėjo situaciją ištaisyti. Su tais, kuriems šis pokalbis buvo jau ne pirmas, teko atsisveikinti“, – vienos vaistinės vadovo laišką darbuotojams citavo Ž.Mineikis.
Siekia plėsti paslaugas
Šiuo metu žiniasklaidoje plačiai diskutuojama dėl farmacinės rūpybos diegimo Lietuvos vaistinėse ir dėl vaistininkų ir jų padėjėjų darbo sąlygų.
Komentuodamas pastaruoju metu šurmulį sukėlusį pasiūlymą vaistinėse vykdyti skiepijimą vakcinomis, Lietuvos farmacijos sąjungos (LFS) prezidentas Eduardas Tarasevičius piktinosi: „Toks papildomos farmacinės paslaugos sureikšminimas nėra pagrįstas ir galima daryti prielaidą, ar tai nesusiję su vieno vaistinių tinklo komerciniais interesais?“
LFS pasiūlė svarstyti būtinosios farmacinės rūpybos atskyrimą nuo papildomų farmacinių paslaugų. Joms būtų priskiriama – paslaugos astma sergantiems pacientams; paslaugos cukriniu diabetu sergantiems pacientams; rūkymo nutraukimo paslaugos; vaistų vartojimo tinkamu laiku priminimo paslaugos; informacija senyviems žmonėms; vaistų pristatymo neįgaliems pacientams ir kitos.
Anot E.Tarasevičiaus, reikalingos ir dozuotės paslaugos – jeigu žmogus geria įvairius vaistus, vaistininkas galėtų dozuoti vaistus pagal jų gėrimo laiką ir šalutinį poveikį, kad vieni vaistai neslopintų kitų ir panašiai.
„Šias paslaugas turėtų teikti tam tikros vaistinės pagal Sveikatos ministerijos patvirtintą tvarką, o farmacijos specialistai turėtų akreditacijos pažymėjimus šioms veikloms. Jas turėtų apmokėti arba pacientas, arba ligonių kasos, arba savivaldybės“, – sakė E.Tarasevičius.
Profesorius teigė, kad gyventojai nukenčia netinkamai vartodami vaistus, tai sukelia pašalinį poveikį.
„Ispanijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad net viena iš keturių mirties priežasčių yra pašalinis vaistinių preparatų poveikis ir neracionalus vaistų vartojimas“, – iliustravo E.Tarasevičius.
Privati informacija - dideliuose ekranuose
E.Tarasevičius vaistinėse pasigenda elementarių dalykų – vaistinėse klientams nėra sudaromos sąlygos atsisėsti, nors tai įprasta praktika bankuose, poliklinikose, „Sodroje“.
„Vaistinėse nėra užtikrintas konfidencialumas tiek bendraujant vaistininkui su pacientu, tiek netinkamai įrengiant kompiuterių monitorių ekranus. Pasirodo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija dar 2010 m. perspėjo Nacionalinę vaistų prekybos asociaciją ir vaistinių tinklus, tačiau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas pažeidinėjamas iki šiol“, – kalbėjo E.Tarasevičius.
Jo nuomone, vaistininkas turėtų išspausdinti čekį ir leisti susipažinti su kainomis, taip pat išspausdinti patarimus ir vaistų vartojimo rekomendacijas, kad pacientas grįžęs namo galėtų pasiskaityti.
„Statistiškai vaistinėse žmogus turi dvi minutes konsultacijai. Mes turime platų vaistinių tinklą (Lietuvoje yra 1381 vaistinė) ir daug kvalifikuotų farmacininkų. Tai reiškia, kad turėtų būti teikiamos aukščiausios paslaugos. Tačiau Lietuvoje vaistinės yra mažos. Vidutiniškai dirba apie tris specialistus“, – sakė LSMU Socialinės farmacijos dėstytoja daktarė Jurgita Daukšienė.
Specialistų nuomone, turėtų būti ir ilginamas vaistininkų konsultacijų laikas – kelių minučių neužtenka, kad pacientas galėtų išsakyti savo problemas ir jam būtų suteikta tinkama paslauga.
