Apskritai šie metai baigiasi nepaliaujamai krintant naftos kainai ir rublio vertei, vis labiau niaukiantis ekonomikos dangui Rusijoje ir nerimaujant, kaip tai atsilieps Lietuvai.
Pinganti nafta iš pirmo žvilgsnio turėtų tik džiuginti ir lietuvius, ir visų šią žaliavą importuojančių šalių gyventojus.
Tarptautinis valiutos fondas paskelbė prognozę, kad dabartinis naftos kainos kritimas tokių energetikos išteklius importuojančių šalių kaip Lietuva ekonomiką gali paskatinti papildomai augti maždaug 0,8 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai būtų labai reikalingas impulsas, ypač turint galvoje, kad kitų metų Lietuvos biudžetas suplanuotas remiantis prognoze, jog BVP didės 3,4 proc., nors daugelis ekspertų mano, kad ūkio augimas bus menkesnis. Naujausiu SEB banko vertinimu – ne daugiau kaip 2,6 proc.
Pingantys degalai leidžia žmonėms kiek sutaupyti kasdienėms reikmėms skirtų pinigų, kurie dažniausiai išleidžiami pirkiniams, tai skatina augti šalies vidaus rinką.
Ne mažiau svarbu, kad sutaupo ir verslas, mažėja lietuviškos produkcijos savikaina. Tai leido, pavyzdžiui, PET granulių gamintojams sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose su Kinijos gamintojais, didinti eksportą.
Be to, pinganti nafta žemyn traukia ir su ja siejamų dujų kainas. Tai atpigins arba bent sudarys sąlygas nebranginti šildymo.
Nafta tarptautinėse rinkose atpigo netgi gerokai smarkiau nei degalai šalies degalinėse. Mat žaliavos kaina sudaro tik dalį kuro vertės, o akcizai ir pridėtinės vertės mokestis nesikeičia. Dar prisideda ir degalų gamintojų bei prekybininkų antkainis.
Galima manyti, kad nuostolingai dirbanti „Orlen Lietuva“, pasinaudojusi pingančia žaliava, stengiasi mažinti nuostolius, todėl neskuba atitinkamai nuleisti savo kainų.
Regis, Lietuvoje degalai vis dar kiek brangesni nei Latvijoje ir Estijoje ne vien todėl, kad degalų gamintojai ir pardavėjai siekia daugiau uždirbti iš lietuvių.
Mūsų šalyje seniai labiau nei pas kaimynus išplitusi nuolaidų degalams pagal lojalumo korteles sistema. Dažnas vairuotojas realiai moka mažiau, nei rodo degalinių švieslentės.
Bet yra ir kita medalio pusė – Lietuvos eksportas šįmet šiek tiek sumažėjo tik dėl 27 proc. smukusio naftos produktų pardavimo užsienyje.
Žinoma, tai atsiliepia tik vienai pramonės šakai ir jos produkciją eksportuojančioms logistikos įmonėms. Bet kita pingančios naftos pasekmė – dramatiškai smunkantis rublio kursas – stabdys daugelio Lietuvos ūkio sričių augimą, nors žalos masto dar neįmanoma įvertinti.
Kad dėl pingančios naftos ir dėl Vakarų sankcijų iki istorinių žemumų nugarmėjo rublis, kai kurie netoliaregiai politikai laiko pelnytu atpildu V.Putinui už jo agresyvią užsienio politiką.
Bet žvelgiant į padėtį Rusijoje iš Lietuvos verslo interesų pozicijų, aišku, būtų naivu manyti, kad kuo blogiau rusams, tuo geriau lietuviams.
Priešingai, jau įvykęs smarkus rublio kurso kritimas, ypač jei jo nepavyktų greitai stabilizuoti, sukels rusų bendrovių bankrotų laviną, pridarys nuostolių šioje šalyje verslo ryšių turintiems lietuviams. Tokių nuostolių patiriama jau dabar.
Negana to, dramatiškas rublio smukimas stabdys Lietuvos eksportą ir reeksportą net gal labiau nei abipusės ES ir Rusijos sankcijos.
Ekonomistai ramina, kad analogiškas kaip 1998–1999 m. Rusijos krizės smūgis Lietuvos ekonomikai dabar neįmanomas, nes esame jau kur kas mažiau priklausomi nuo ryšių su rusų verslu.
Tai tiesa. Lietuvių pieno ir mėsos gamybos įmonės sugebėjo net ir per gana trumpą laiką nukreipti nemažą dalį rusų neįsileidžiamos produkcijos į kitas rinkas. Vis dėlto nuostolių jos patyrė.
Atrodo, dar didesni praradimai gresia transporto ir logistikos bendrovėms.
Ekspertai prognozuoja, kad dėl ekonominių ryšių su Rusija įšalo mūsų šalies BVP augimas kitais metais gali sulėtėti maždaug 1 proc., o gal ir net labiau. Reikia turėti galvoje, kad 1 proc. BVP viršija 1,2 mlrd. litų.
Skambinti pavojaus varpais gal dar anksti, jei tokie praradimai būtų tik vienkartiniai.
Tačiau jei Rusijos sukeltas ekonominis chaosas regione truktų ne vienus metus, grėstų daug rimtesnės pasekmės.
Lietuva prisistato pasauliui kaip svarbus Vakarų ir Rytų prekybos logistikos centras. Tai vienas esminių mūsų šalies patrauklumo užsienio verslui veiksnių.
Būtų labai nuostolinga netekti šio ir geografijos nulemto privalumo, jei Vakarų prekyba su Rusija ilgam nusileistų į neregėtas žemumas.
Gali smarkiai nukentėti ne tik logistikos, transporto sektoriai, bet ir sumažėti bendras užsienio investicijų srautas į Lietuvą bei kitas Baltijos šalis.
Globalių ekonominių sukrėtimų ir pokyčių mūsų šalis negali lemti. Vis dėlto Lietuvos valdžia turėtų būti pasirengusi deramai reaguoti į įvairius galimus įvykių scenarijus.
