Pirmojoje teksto dalyje skaitykite interviu su J.Radzevičiumi.
Norėdamas išgirsti atsakymą iš pirmų lūpų „Lietuvos rytas“ pasibeldė į Stanislovo Korolevičiaus sesers Zofijos Korolevič-Jucevič namų duris.
„Visada troškau patekti į „Teleloto“ televizijos studiją, kad iš arti pamatyčiau žaidimo vedėją Joną Radzevičių – jis man labai patiko. O susipažinome tragiškomis aplinkybėmis.
Mano širdis srūva krauju dėl brolio mirties, bet sakau jums sąžiningai: Jonui yra dar sunkiau – jis visą gyvenimą turės praleisti nešiodamasis kaltę.
Save jis jau nubaudė. Jeigu nuo manęs priklausytų, aš jo neįkalinčiau, nes jis turi penkis vaikus. Aš pati anksti netekau tėvo. Taip ir parašykite: aš jam atleidžiu“, – apsiverkė 69 metų Zofija.
Vyriausia ir vienintelė sesuo iš gausios 15 vaikų šeimos papasakojo, kiek netekčių jau patyrė.
Septyni broliai mirė ankstyvoje vaikystėje.
Vėliau vienas po kito anapilin išėjo broliai Zigmundas ir Ronaldas. Prieš pusmetį avarijoje žuvo Stanislavas.
Dabar Vilniuje liko tik 60 metų brolis Edvardas, su juo po vienu stogu gyveno ir Stanislavas. Kiti broliai įsikūrę ne Lietuvoje.
Stanislavas ir Edvardas statė namą sesers Zofijos šeimai. Jie turėjo geras rankas, bet praradę darbą ėmė kilnoti stikliuką.
Sesuo jautė pareigą rūpintis broliais, nors pati jau gyvena tik iš pensijos.
Išvakarėse atrodė prislėgtas
Į Zofijos namus Stanislavas kas savaitę ateidavo nusiprausti ir pasiimti maisto.
Moteris jį ruošdavo ir broliams, ir Edvardo sugyventinei, taip pat neturinčiai darbo.
„Nupirkdavau turguje kokių lašinukų, pasūdydavau – neleisi juk badu mirti“, – paaiškino vilnietė Zofija.
Paskutinį kartą jos namuose Stanislavas lankėsi nelaimės išvakarėse, liepos 3-iosios rytą.
Sesuo brolį apibūdino kaip geros širdies žmogų, kuris nesugebėjo susitvarkyti savo gyvenimo.
„Kol turėjo darbą, jo remti nereikėjo.
Tačiau jau kelerius metus mano brolis gyveno tik iš 266 litų pensijos.
Iš jos mokėdavo už buto nuomą – net to sutriušusio buto laiku neišsipirko iš valstybės.
Skaudu pripažinti, bet būsiu atvira: mano brolis girtavo“, – atsiduso Zofija.
Tragiškos dienos išvakarėse Stanislavas jai pasirodė neįprastai liūdnas.
Anksčiau jis mielai pasėdėdavo jaukiuose ir šiltuose sesers namuose, užkąsdavo, išgerdavo kavos, kurią labai mėgo. Taip pat ir nusiprausdavo.
„Paklausiau, kodėl neina į vonią praustis.
Brolis sėdėjo nuleidęs galvą, prislėgtas. Jis atsakė: „Žinai, man gyventi nusibodo. Jaučiuosi labai pavargęs.“
Net pyktelėjau: aš visa sulaužyta, po stuburo ir kojų operacijų, bet gyventi noriu, o jis sveikas ir niekus šneka.
Bet brolis tik numojo ranka ir nėjo praustis. Pasiteisino, kad švarių apatinių neatsinešė.
Būčiau davusi savo vyro apatinius. Bet jis neėmė, pažadėjo ateiti kitą dieną.
Nebeatėjo. Gal jį buvo apėmusi depresija ir tą dieną jis nuo šaligatvio žengė paskendęs savo mintyse?“ – spėliojo sesuo.
Dukterys nepanoro padėti
Nors avarija įvyko pusę aštuntos ryto, apie brolio žūtį Zofija sužinojo tiktai septintą valandą vakaro.
Jai paskambino tame pačiame name gyvenantis Stanislavo kaimynas.
Anūkas Dima skubiai nuvežė moterį į policiją, bet ten jai buvo paaiškinta, kad avarijos aplinkybes ji sužinos tiktai pirmadienį.
Zofija pranešė Stanislavo dukterims apie tėvo žūtį ir paklausė, ar jos prisidės prie laidotuvių. Jos atsisakė.
Vyras buvo išsiskyręs ir trijų savo dukterų neaugino.
„Buvau tokia sutrikusi, kad nesuvokiau, ko imtis. Bet mus telefonu labai greitai susirado Jono brolis, taip pat laidų vedėjas Vytaras Radzevičius.
Jis pareiškė užuojautą ir sakė, kad visa jų giminė mums padės viskuo, kuo tik galės. Jis nuramino, kad niekuo nesirūpintume“, – pasakojo Zofija.
Sumokėjo už laidotuves
Liepos 5-ąją, šeštadienį, į Zofijos namus atvyko avarijos kaltininkas J.Radzevičius su žmona Vitalija.
„Iš pradžių širdyje Joną kaltinau, nes brolį labai mylėjau. Bet kai pamačiau, koks Jonas pajuodęs iš sielvarto, supratau, kad jam dar blogiau nei man.
Dieve, pamaniau, kas to jauno žmogaus dabar laukia? Jis nė kalbėti nepajėgė – tik klaupėsi žemai nuleidęs galvą.
Pakėliau jį. Mes stovėjome apsikabinę ir abu verkėme“, – prisimena Zofija.
Vilnietė buvo ir per televiziją mačiusi, ir girdėjusi apie avarijas, kurių kaltininkai nepareiškia užuojautos, neatsiprašo ir neateina į žuvusiojo laidotuves.
J.Radzevičius elgėsi kitaip.
Moteris mano, kad jo pareikšta užuojauta buvo nuoširdi: „Neturiu teisės smerkti Jono, nes aš – ne Dievas. Esu dėkinga, kad jis ir jo žmona pas mane atėjo. Susitaikius abiem pusėms tampa lengviau – ir kaltajam, ir nukentėjusiems.“
Zofija ir kiti jos artimieji pinigų iš J.Radzevičiaus neprašė.
„Jonas su žmona patys pasiūlė apmokėti visas mano brolio laidotuvių išlaidas. Užsirašė mūsų banko sąskaitos numerį ir netrukus pervedė pinigus ir laidotuvėms, ir gedulingiems pietums. Porą mėnesių iš tų pinigų aš dar mokėjau už brolio butą“, – pasakojo žuvusiojo sesuo.
Prie karsto prašė atleidimo
Kai Stanislavas buvo pašarvotas laidojimo namuose, J.Radzevičius atėjo ir į šermenis.
„Jonas stovėjo baltas kaip popierius ir prašė mūsų visų atleisti jam už tai, ką padarė. Stanislavo dukterys pasakė: „Turime atleisti. Daugiau nieko iš to prislėgto žmogaus reikalauti negalime – jis elgėsi garbingai ir padarė viską, ką tokioje situacijoje įmanoma padaryti“, – prisimena Zofija.
Žuvusiojo artimuosius tada sujaudino J.Radzevičiaus elgesys – jie matė, kad vyras kenčia ir jaučia didelę kaltę dėl to, kas įvyko.
„Neišmanau įstatymų ir nežinau, ar būtina žmogų sodinti į kalėjimą, jeigu jis neblaivus padarė avariją ir atėmė gyvybę kitam. Bet mūsų giminė tokios baisios bausmės Jonui nelinki.
Todėl mes ir raštu patvirtinome, kad Jonui atleidžiame“, – tikino žuvusiojo sesuo.
Pasirūpino ir paminklu
Zofija buvo nustebinta, kai, praėjus mėnesiui po laidotuvių, J.Radzevičius pasisiūlė ant Stanislavo kapo pastatyti paminklą.
Žuvusiojo seseriai paminklas atrodo labai gražus. Jį moteris išrinko kartu su Jonu.
Kalbėdama apie jos šeimą ištikusią nelaimę vilnietė stebėjosi vienu atsitiktinumu: „Mano brolis gerdavo, o žūties dieną buvo blaivus.
O Jonas, atvirkščiai, anksčiau atsisakydavo net pusės taurelės. Tai man papasakojo giminaitis, dirbęs „Forum Palace“, – iš ten Jonas prieš keletą metų vesdavo televizijos laidas. Bet nelaimės dieną jis buvo išgėręs.“
Gyvena patamsyje ir šaltyje
„Lietuvos rytas“ apsilankė ir mediniame name esančiame bute, kuriame gyveno Stanislavas.
Nors jau temo, nešvietė nė vienas langas – už skolas ten elektra buvo išjungta dar prieš penkerius metus.
Nors skola jau padengta, dar reikia sumokėti 300 litų už elektros įjungimą.
Stanislavo brolis Edvardas ir jo gyvenimo draugė 55 metų Birutė Samanienė tokių pinigų neturi.
Bute ne tik tamsu, bet ir kartais šalta. Kai vėjo nėra, pro nevalytą kaminą dūmai neišeina, todėl kūrenti krosnies negalima. Tada ir šilto maisto neišsivirsi.
Durys irgi palaikės – praleidžia vėją ir drėgmę. Šeimininkai prašė seniūnijos darbuotojų naujų – jie atvykę pasakė, kad būna ir blogesnių durų.
Vienintelis malonumas porai – apsitūlojus paltais patamsyje klausytis laidų iš baterinio radijo imtuvo.
„Ar tos dienos, kai Stanislavas žuvo, išvakarėse gėrėte?“ – „Lietuvos rytas“ paklausė Edvardo ir Birutės.
„Ne, pinigų neturėjome. Jis buvo blaivus, bet savaitę prieš mirtį jį nežinia dėl ko ėmė pulti varnos.
Jos skraidė virš galvos ir baisiai krankė. Dieną prieš mirtį viena net nutūpė jam ant galvos ir pradėjo kapoti.
Mes kartu ėjome gatve, bet jos puolė tik Stanislavą. Ar kokią jo ligą jautė, ar likimą – nežinia“, – susimąstė Birutė.
Teismo nuosprendžio dar laukia
* Po avarijos automobilį vairavusio J.Radzevičiaus kraujyje buvo 2,53 promilės alkoholio.
* Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmeniui, kuris vairavo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dėl kurio padarytos avarijos žuvo žmogus, gali būti skirtas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
* Baudžiamosios teisės specialistas Remigijus Merkevičius „Lietuvos ryto“ televizijai paaiškino: „Jei nelaimės priežastis – vairuotojo elgesys, girtumas sunkina jo atsakomybę. Jei vairuotojas dėl avarijos nekaltas, neblaivumas neturi jokios teisinės reikšmės. Jam bus galima skirti tik baudą už vairavimą neblaiviam.“
* Kada vyks teismas ir kada bus paskelbtas nuosprendis, J.Radzevičius dar nežino.
