Projekto organizatoriai dėl pačios reginio kokybės kaltina pakitusias oro sąlygas ir tikina, kad tie, kurie nepatingės ateiti iki paties bokšto, tikrai nebus nusivylę vaizdu, o šalį atslinkus sniegui ir darganai, lazerinė eglė bus matoma ir kelių kilometrų spinduliu.
Projektą įgyvendinusios kompanijos „Optronika“ inovacijų direktorius dr. Viktoras Vaičikauskas teigė, kad sostinės gyventojus pradžiuginti lazerine egle planuota jau seniai, bet šios idėjos dėl finansinių ir techninių galimybių nebuvo įgyvendintos.
Specialistai dirbo dieną naktį
Pašnekovo teigimu, prieš šių metų projekto specialistams teko darbuotis dieną naktį: „Taip susiklostė aplinkybės, kad sutartis dėl šio projekto buvo pasirašyta likus trims savaitėms iki Kalėdų, o juk gruodį visi skuba atlikti visus darbus, daug kas stringa, tad dirbti teko ekstremaliomis sąlygomis.“
Prie lazerinės eglės projekto darbavosi penki specialistai: „Įsivaizduokite, kad sąlygos tokiame aukštyje, kur mums reikėjo dirbti yra tokios lyg išėjus iš lėktuvo – lietus, plikledis, o lazerinės sistemos labai jautrios, tad tai buvo didelis iššūkis dėl temperatūros pokyčių ir kitų oro sąlygų“, – sakė V.Vaičikauskas ir pridūrė, nemažai keblumų kilo dėl to, kad patys specialistai negalėjo derinti įvairių techninių niuansų patys, o dirbo specialų pasirengimą turinti aukštalipių komanda.
„Negalėjome tiesiogiai reguliuoti sistemų, o viską teko daryti per tarpininkus“, – sakė pašnekovas.
Lėktuvų keleiviai egle grožėtis negali
Projekto idėjos autoriai užtikrino, kad lazerių apšvietimas netrikdys aplinkinių gyventojų, saugumo reikalavimai yra suderinti ir su oro navigacija.
Į klausimą, ar Vilniaus oro uosto specialistams, išgirdus apie lazerinės eglės idėją, neteko griebtis už galvų, pašnekovas sakė: „Su oro navigacijos tarnyba viską suderinome. Mūsų lazeriai negali šviesti aukščiau horizonto, kur kyla lėktuvai.“ V.Vaičikauskas pridūrė, kad lėktuvų keleiviai iš paukščio skrydžio grožėtis lazerine egle, deja, negali.
Pasak pašnekovo, visos sistemos naudoja vos dvi kilovatvalandes elektros energijos per valandą. „Tokia eglė elektros energijos per valandą sunaudoja maždaug už vieną litą. Anksčiau, kuomet bokštas buvo puošiamas tradicinėmis girliandomis, elektros sąnaudos būdavo didelės ir sąskaitos buvo šimtatūkstantinės“. Specialisto teigimu, lazerinė eglė miestui atsieina tikrai pigiai.
Geriausias vaizdas – prie bokšto
Po Kalėdų į Lietuvą atslinko žiema ir darganotus orus pakeitė šaltukas. Apie tai, kokios įtakos orai turi lazerinės eglės matomumui, pašnekovas sakė: „Oro sąlygos labai svarbios. Įsivaizduokite, jei ore nėra sklandančių dalelių, tai bet kuri šviesa nesisklaido. Šiuo metu, kai orai labai giedri, tai šviesa sklaidosi tik ant automobilių išmetamųjų dujų, kaminų dūmų. Galima sakyti, kad lazerio spinduliais rodoma tam tikra taršos indikacija.“
Lazerių specialistas teigė, kad tikisi orų permainų: „Jei norite pamatyti visą lazerinės eglės grožį, turite ateiti prie bokšto ir vaizdas tikrai atsiskleis prieš jūsų akis. Visi spinduliai nukreipti žemyn ir geriausiai juos matysite, kai būsite netoliese“. Pašnekovas pridūrė, kad vakarais prie televizijos bokšto galima sutikti nemažai žmonių su šeimomis, kurie ateina pasigrožėti reginiu.
V.Vaičikauskas skubėjo ir nuraminti tuos, kurie yra įsitikinę, kad lazerinė eglė spinduliuoja kenksmingus spindulius ir net keliomis kryptimis. „Vakar gavome žmogaus skundą dėl neva Bajorų kalvas pasiekiančių spindulių, bet juk tai dešimties kilometrų atstumas ir reikia nepamiršti, kad kiekviename taške matomas vis kitoks vaizdas.“
Reikia penkis kartus daugiau lazerių
Projekto autoriaus teigimu, Vilniuje esanti lazerinė eglutė – unikalus ir pasaulyje analogų neturintis reiškinys.
„Šiemet tai buvo bandomasis projektas, o norint išgauti dar įspūdingesnį vaizdą, reiktų sumontuoti penkis kartus daugiau lazerių. Miesto erdvės juk didelės, tad natūralu, kad ir investicijų reikia didesnių. Šių metų projektas vykdytas su labai kukliais finansiniais ištekliais“, – sakė pašnekovas.
