Pirkėjų svajonė - įsikurti namukuose
Juodkrantės miške, buvusioje pionierių stovykloje, dar sovietmečiu iškilę mediniai namukai kažkada buvo žinybinio pavaldumo - priklausė valstybinei žvejybos įmonei „Jūra“, kuri jau seniai bankrutavusi. Likviduojant žvejų įmonę, senus statinius kaip ir kitą aprašytą jos turtą buvo leista parduoti iš varžytynių suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vėliau, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąrašą, pasikeitė ir stovyklavietės plotų statusas. Miškas su barakais ir kitais statiniais buvo paverstas saugoma draustinio teritorija, kur negalima statyti jokių naujų statinių arba rekonstruoti senųjų. Naujųjų šeimininkų įgyti, bet daugelį metų netvarkomi, apleisti mediniai namukai virto klaikia Juodkrantės piktžaizde - sutrūnijusių lentgalių krūva.
Visą laiką puosėję viltis įsikurti Juodkrantės namukuose pirkėjai negalėjo jų tvarkyti. Neseniai trys savininkai metė iššūkį KNNP prižiūrėtojams - pasišovė jiems priklausančias lentų krūvas prikelti naujam gyvenimui. Atstatymo darbai jau pradėti. Griuvenų tvarkytojai teigia prabangių vilų Juodkrantės miške nestatysiantys - suremontuoti vasarnamiai esą bus tokie patys kaip ir prieš pusšimtį metų, kai juos vasarodavo moksleiviai.
Valdžios vyrai uždegė žalią šviesą
„Geriau, kad tų namukų išvis nebūtų. Sunykusioje stovyklavietėje bet kokios statybos uždraustos, žemės sklypus čia galima tik rekultivuoti – nugriauti ten esančius senus statinius, pašalinti jų liekanas, viską apželdinti apželdinti mišku. Būtent tokia galimybė ir numatyta Vyriausybės patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane“, - aiškino KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.
Neringos meras Darius Jasaitis irgi nesižavi barakų architektūra. Tačiau jis tuo pat metu užjaučia į bėdą patekusius nekilnojamojo turto savininkus: „Žmonės tuos namukus įsigijo legaliai, daug metų moka valstybei žemės nuomos, turto, net šiukšlių išvežimo mokesčius, bet negali laisvai disponuoti savo turtu“.
Juodkrantės sengirėje dunksančių griuvenų tvarkytojai, pavadinti parko taisyklių pažeidėjais, pyksta - žalią šviesą jiems uždegė Vyriausybės nutarimas dėl nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamo nekilnojamojo turto kapitalinio remonto. Pasirodo, pavėsines, sandėliukus ir kitokias bakužes dabar galima tvarkyti ir be valstybės įstaigų suderinto projekto.
Ką pirko - vasarnamius ar lentų krūvas?
Parko prižiūrėtojams uždraudus rekonstruoti parduotus Juodkrantės stovyklavietės namukus, tikėtasi, jog viską padarys gamta – sovietmečio paveldas sunyks savaime. Kai kurie asmenys žinojo, kad perka tik lentgalių krūvas - dokumentuose buvo nurodyta, kad barakų vietoje negalima kelti naujų statinių, anksčiau ar vėliau teks juos nugriauti.
A.Feser nesupranta, kodėl tų namukų savininkai dabar blaškosi, ieško teisybės ir širsta, kad kažkas juos neva vėl apgavo, išviliojo pinigus tam, kad pakištų „katę maiše“: „Kuršių nerijoje žemė neparduodama, čia - kitokie statybų reglamentai. Tiems, kas sumanė investuotisavo lėšas valstybės saugomose teritorijose, reikia iš anksto viską gerai apgalvoti, numatyti pasekmes".
Keistą situaciją, kai Kuršių nerijos nacionaliniame parke už teisėtai įgytus vasarnamius ir kitokius pastatus, kuriais savininkai negalima naudotis, jų susitvarkyti, bet valstybė už tai reikalauja mokėti visus privalomuosius mokesčius, Juodkrantės namukų pirkėjai linkę vertinti kaip akivaizdų teisinį nihilizmą – valstybės įstaigų toleruojamą lupikavimą, netgi reketą.
Ilgai mindžiojo įvairių valstybės įstaigų slenksčius, prašė leidimų rekonstruoti namukus, bet nieko nepešę savininkai tvirtina, kad jų kantrybė jau seniai išsekusi. Dabar jie nieko neprašo, o tik naudojasi savo teise tvarkyti legaliai įgytą nuosavybę.
„Kas bus, jeigu savininkai įgyvendins savo ketinimus? Kuršių nerijoje vėl pridygs medinių barakų. Ko galime tikėtis, kai vieni teisės aktai jiems leidžia įsigyti senus statinius, o kiti – kategoriškai draudžia bet ką daryti su savo nuosavybe ? Kam tada siūlyti tuos namus kaip prekę žmonėms, kam juos erzinti ir kiršinti ?", - prieštaringais potvarkiais stebisi D.Jasaitis.
Juodkrantė vėl gali sulaukti buldozerių
Kuršių nerijoje bręstantį naują tariamai nelegalių statybų skandalą A.Feser komentavo santūriai: "Patvirtintuose teisės aktuose yra šiokių tokių dviprasmybių ir sankirtų, kurias galima nesunkiai pašalinti, jeigu norime, kad unikalus draustinis būtų apsaugotas nuo žalingų invazijų".
Pasak A.Feser, Juodkrantėje iš keliolikos namukų savininkų tik trys ryžosi akibrokštui rekonstruoti sukiužusius , kurių pagal Vyriausybės patvirtinta Kuršių nerijos tvarkymo planą čia neturėtų būti. Parko aplinkosaugininkų žiniomis, tikrųjų neringiškių tarp jų nėra - namukus įsigijo ir juos tvarko kitur gyvenantys asmenys.
Kiti buvusioje Juodkrantės stovyklavietėje kiurksančių griuvenų savininkai kol kas tik stebi, kuo viskas baigsis. Kas žino, kaip jie elgsis, jeigu Neringos miesto savivaldybė ir KNNP administracija nesigriebs ryžtingesnių veiksmų ? Gal irgi ims tvarkyti savo nuosavybę, kad vasarą jau galėtų gyventi mediniuose barakuose be jokių patogumų.
Neringos senbuviams visa tai primena senas istorijas, kai buvusios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūtos Baškytės pakviestas į Juodkrantę prezidentas Valdas Adamkus, pašiurpo prie pat Kuršių marių išvydęs naują restoraną "Sorento". Jam buvo parodyti ir kiti, parko aplinkosaugininkų nuomone, draustinio kraštovaizdį sudarkę naujosios architektūros statiniai.
V.Adamkus, tada galbūt dar nežinojęs, kad ne tik naujo restorano Juodkrantėje, bet mistiško jachtininkų botelio Preiloje, kitų skandalingų statinių detalieji planai bei projektai buvo suderinti ne tik su Neringos savivaldybe, bet ir su valstybės kontrolės institucijomis, Kuršių nerijoje pasigedo buldozerių.
Juodkrantėje restoranas teismo sprendimu jau nugriautas. Jeigu toks pat likimas ištiktų ir kitus Kuršių nerijoje pastatytus naujus namus, kurių projektai buvo suderinti su valdžios įstaigomis, savininkai įgytų konstitucinę teisę reikalauti valstybės kompensacijų už teisėtai įgytą, bet prarastą turtą. Numatoma išmokų suma siekia apie 20 mln. litų.
A.Feser tikisi pažaboti barakų gaivintotojus, nes jie irgi gali pareikalauti atlygio, jeigu namukai būtų nušluoti nuo žemės: "Juodkrantės sengirėje tik mišką galime sodinti. Apie čia atliekamus darbus, kurie kertasi su Nacionalinio parko tvarkymo nuostatomis, pranešta Statybų inspekcijai. Informuosime ir Klaipėdos apygardos prokuratūrą".
„Jūros“ likvidatorių iškeldino su vagonėliu
„Jūros“ turtą Juodkrantėje privatizavo Vyriausybės sudaryta įmonės likvidavimo komisija, kuriai vadovavo buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko patarėjas Rolandas Zujevas. Komisijoje tada darbavosi kitas žinomas veikėjas - tuometis "Sodros" Klaipėdos padalinio vadovas Viktoras Valceris, vėliau dėl įtarimų patekęs į teisėsaugos akiratį.
Tuo metu aukcionuose pusvelčiui pardavinėjamu "Jūros" turtu (žvejybos laivynu, pastatais, žūklės ir kitokiu inventoriumi) gyvai domėjosi su šios įmonės likvidatoriais siejami asmenys. Tarp jų buvo ir viena V.Valcerio giminaitė - Juodkrantėje ji įsigijo vilą, kurioje dabar įsikūręs poilsiautojus aptarnaujantis viešbutis "Kuršių kiemas".
Atsikratęs įtarimų V.Valceris persikėlė gyventi į Kuršių neriją, įsiliejo į Rolando Pakso vadovaujamos partijos "Tvarka ir teisingumas" gretas. Aktyviai dalyvaudamas politinėje veikloje jis taikosi į aukštus postus Neringos savivaldybėje.
Mėgino leisti šaknis Neringoje ir R.Zujevas, įsikūręs šalia marių pastatytame vagonėlyje ant ratų. Buvęs "Jūros" likvidatorius nesižavėjo R.Baškytės pastangomis saugoti gamtos ir kultūros paveldą, aplinkosaugininkų kovą su naujomis statybomis viešai smerkė kaip siekį, mojuojant UNESCO vėliava, draustinį paversti "indėnų rezervatu".
R.Zujevas tapo rakštimi Kuršių nerijos aplinkosaugininkams. Administracinių baudų už nuolatinį Nacionalinio parko režimo taisyklių nepaisymą prislėgtas naujakurys buvo iškraustytas iš draustinio su savo vagonėliu.
