Kauno švietimo sistemai - kritikos strėlės

Savivaldybių indeksą pagal 9 aktualiausias veiklos sritis sudarę Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai itin prastai įvertino Kauno švietimo būklę. Savivaldybės atstovai tuo labai stebisi.

Jokia veikla nevyksta tik S.Žukausko gatvėje esančiame sename vaikų darželyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Jokia veikla nevyksta tik S.Žukausko gatvėje esančiame sename vaikų darželyje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Karaliūnas („Lietuvos rytas“)

Dec 29, 2014, 6:46 AM, atnaujinta Jan 18, 2018, 2:30 AM

Pagal instituto specialistų parengtą indeksą šiemet Kaunas užėmė tik 4-ąją vietą tarp 7 didžiųjų šalies miestų savivaldybių.

Miestas puikiai įvertintas investicijų, socialinės rūpybos ir sveikatos srityse, tačiau viską sugadino prastesnis negu pernai švietimo įvertinimas.

Didžiausias priekaištas švietimui – mokyklų pastatai Kaune naudojami neefektyviai. Ką tai reiškia?

Daug ploto, daug ir išlaidų

Daugiausia dėmesio vertinant švietimą skirta išlaidų moksleiviams ugdyti ir įstaigoms išlaikyti santykiui. Kai pastarosios sudaro didesnę dalį, kyla pagrįstų abejonių, ar lėšos naudojamos prasmingai.

Pasak LLRI atlikto tyrimo vadovo Lauryno Rekašiaus, labai svarbu, kiek švietimo ar ugdymo įstaigos ploto vidutiniškai tenka vienam vaikui.

„Kuo šis rodiklis didesnis, tuo daugiau lėšų įstaigoms išlaikyti išleidžia savivaldybė“, – kalbėjo L.Rekašius. Jo nuomone, nenormalu, kai skirtingose savivaldybėse vienam moksleiviui tenkantis plotas skiriasi porą kartų.

Vedėjas stebisi priekaištais

„Nesąmonė“, – priekaištus dėl neefektyviai Kaune naudojamų mokyklų pastatų mėgino atremti savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas.

Jo skaičiavimais, pastarąjį dešimtmetį moksleivių skaičius mieste dėl emigracijos ir menko gimstamumo sumažėjo maždaug 18 tūkstančių, teko uždaryti apie 14 švietimo įstaigų, tačiau nenaudojamos patalpos nestovi tuščios.

Dviejų pagrindinių mokyklų patalpos išnuomotos Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, tiek pat – vyskupijoms, kitos laisvos patalpos – viešosioms ar privačioms įstaigoms.

Penkios mokyklos pavirto daugiafunkciais centrais, juose sukurta 460 naujų vietų vaikų darželiams, mat ši problema Kaune kelerius pastaruosius metus išlieka labai jautri.

Permainų gali būti ir daugiau

Vienintelis šiuo metu ištuštėjęs švietimo objektas mieste – buvęs vaikų darželis S.Žukausko gatvėje.

„Rekonstruoti šias patalpas turbūt kainuotų brangiau, negu nugriauti ir statyti naują statinį“, – svarstė A.Bagdonas. Miesto valdžia nusprendė buvusį vaikų darželį parduoti. Kada tai įvyks ir kas įsikurs jo vietoje, neaišku.

Dėl pasikeitusių įstatymų šiuo metu savivaldybės rengti turto privatizavimo aukcionai sustabdyti ir gali būti atnaujinti tik po savivaldybių tarybų rinkimų.

A.Bagdono žiniomis, pagal siūlomas mokslo kryptis Kaunas neturi lygių visoje šalyje, o 4–8 klasių moksleivių mokymosi rezultatai yra geriausi Lietuvoje.

Savivaldybės atstovas neslėpė, kad ir kitąmet gali būti pokyčių pertvarkant mokymo įstaigų tinklą, tačiau jokių sprendimų šiuo metu nėra priimta, situaciją vertins speciali komisija.

A.Bagdonas prasitarė, kad pokyčių galima laukti Šančių rajone, mat šioje miesto dalyje sparčiai mažėja vaikų.

Švietimo specialistai pataria vengti drastiškų pokyčių, mat pradėjus didėti moksleivių skaičiui miesto valdžiai vėl gali kilti sunkiai išsprendžiamų uždavinių.

Būtent taip didžiuosiuose miestuose nutiko su vaikų darželiais. Pertvarkoms visada aktyviai priešinasi ir mokymo įstaigų bendruomenės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.