Įsigalioja praėjusiais metais, ypač paskutinį 2014-ųjų mėnesį Seimo priimti įstatymai. Galbūt jie neapvers gyvenimo aukštyn kojomis, bet pokyčius kai kuriose srityse pajausime.
Turėtume jaustis saugesni, nes pradės veikti naujas Karinės jėgos panaudojimo taikos metu įstatymas, kuriamas Kibernetinio saugumo centras. Padidės krašto apsaugos teisinės galios, piliečiai net taikos metu turės paklusti kariškių reikalavimams taip, kaip iki šiol buvo privalu klausyti policininko nurodymų.
Taip pat nuo 2015-ųjų sausio 1 d. galėsite įrašyti savo tautybę, kils minimalus atlyginimas – nors ekonomikos specialistai abejoja, kad dėl to verta džiaugtis.
Bus privalu paklusti
Jeigu uniformuotas karys pareikalaus kovos su teroristais (žaliaisiais žmogeliukais) reikmėms jūsų automobilio, traktoriaus, užtvers kelią, jūsų valdoje norės įrengti ugnies tašką, teks paklusti. Taip pat, esant įstatyme numatytomis sąlygomis, kariai galės rekvizuoti (paimti surašius poėmio aktą) konservus, dešras, duoną ir kitus maisto produktus iš parduotuvių.
Taip bus tuo atveju, jei Lietuvai ir jokia valstybė oficialiai nebus paskelbusi karo, bet šalies teritorijoje pasirodys ne tik peiliais ir pistoletais, bet ir pabūklais, minosvaidžiais ginkluoti teroristai – žalieji žmogeliukai.
Nuo Naujųjų metų įsigalioja Seimo patvirtintos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, sakančios, jog: „Tyčinis uniformuoto kario teisėtų reikalavimų nevykdymas, taip pat kitoks trukdymas uniformuotam kariui įgyvendinti įstatymų jam suteiktas teises – užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Baudos už nepaklusnumą kariškiams protokolus išrašinės jau ne VRM sistemai priklausantys policininkai, nuo kurių, nors vis rečiau, galima atsipirkti kyšiu, bet karo policijos pareigūnai, gaunantys neblogus atlyginimus.
Paskatino Ukrainos pamokos
„Įstatymas, leidžiantis kariams panaudoti ginklą nekonvencinio karo (kai jis oficialiai nepaskelbtas) metu, priimtas atsižvelgiant į karčią Ukrainos patirtį. Iki šiol taikos metu Lietuvos kariuomenė galėjo panaudoti ginklą tik savigynos tikslais. Dabar bus galima griebtis ginklo, jei šalyje prasidėtų neramumai, kuriuos sukeltų teroristų veiksmai. Ir jeigu priešas naudotų ne lengvąją, o sunkiąją ginkluotę – pabūklus, kulkosvaidžius, minosvaidžius“, - naują įstatymą aiškino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Palauskas.
Pakeitimų paketas taip pat numato papildomas karių teises, kai kariuomenė pasitelkiama į pagalbą nepaprastosios padėties ir teroro akto likvidavimo operacijos metu arba, kai kariuomenė panaudojama Prezidento dekretu reaguoti į vietinio pobūdžio ginkluotą incidentą ir valstybės sienos pažeidimą.
Tokiais atvejais kariams suteikiami įgaliojimai duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti asmenis, patekti į patalpas, teritorijas ir jas apžiūrėti, sustabdyti transporto priemones ir jas apžiūrėti, apriboti patekimą į teritoriją ar patalpą, tikrinti asmens dokumentus, atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą.
Žinoma, ypatingoji padėtis nebūtinai reiškia, kad Lietuvos kariai vietoje šaudys žaliuosius žmogeliukus, be perspėjamųjų šūvių. Bet įstatymas to daryti nedraus.
Signalas, skelbiantis ginkluotės panaudojimą formalios taikos (nekonvencinio karo) metu, bus duotas specialiu prezidento dekretu.
Ginsis nuo informacinių atakų
A.Paulauskas kaip labai svarbų paminėjo ir Kibernetinės saugos įstatymą.
„Steigiamas Kibernetinio saugumo centras, kurio tikslas yra apsaugoti valstybines įstaigas, jų informacines sistemas nuo kibernetinių išpuolių. Iki šiol elektroniniu saugumu rūpinosi kiekviena įstaiga atskirai, o dabar jį per Kibernetinio saugumo centrą kontroliuos Krašto apsaugos ministerija“, – sakė politikas.
Nuo sausio įsigalioja Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, nepalikęs galimybių lenkiškai kalbantiems Lietuvos piliečiams pase ar tapatybės kortelėje rašyti vardus ir pavardes nelietuviškomis raidėmis, ne pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles.
Tačiau norintieji nuo 2015 m. sausio 1-sios išduodamuose pasuose galės reikalauti, kad būtų įrašyta jų tautybė.
Praėjusiais metais Seimas priėmė įstatymus, kurie leidžia šiais metais didinti minimalų atlyginimą. Tokį žingsnį kritikavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorius Žilvinas Šilėnas.
„Jei bus didinama minimali alga, tai guls ant smulkiųjų verslininkų pečių. Mažų įmonių savininkai neišgalės pakelti ir mokesčių, ir minimalios algos naštos. Arba bus priversti užsidaryti, arba jų darbuotojams teks dirbti ne pilną darbo dieną“, - teigė Ž.Šilėnas.
Taip pat įsigalioja iš pažiūros paprastas, bet žvejybos ūkiui ir apskritai žuvies mėgėjams svarbus Lietuvos žuvininkystės ūkio pakeitimo įstatymas. Jis Seime buvo sukėlęs ne mažesnius ginčus, nei priimant su šalies saugumu susijusius teisės aktus.
Šprotų ir silkių užteks
Labai nedaug trūko, kad jis nebūtų priimtas ir tada nuo šių metų nė vienas laivas Baltijos jūroje nebūtų turėjęs teisės ištraukti nei šproto, nei silkės.
Atviroje Baltijos jūroje pastaruoju metu žvejoja 18 įmonių, turinčių 32 laivus, tačiau 2013 metais patvirtintos kvotų skirstymo taisyklės, galiojančios iki 2014 metų pabaigos, palankios tik vienai bendrovei. Jai atitekdavo per 70 proc. strimelių ir šprotų - žuvų, kurias pardavus galima uždirbti daugiausia pajamų. Maždaug pusę kiekio ši įmonė išgaudydavo, o kitą kvotos dalį perleisdavo užsienio žvejams – taip gauna pajamų net neįmerkusi į vandenį tinklų.
Paskutinę Seimo darbo savaitę įstatymo pataisos buvo priimtos, patvirtinta nauja, teisingiau žvejybos kvotas paskirstanti tvarka. Žvejai iš Baltijos jūros galės legaliai traukti tinklus, tad net ir įvedus eurą silkės ir menkės neturėtų brangti, o gal net atpigs.
