Euro prisibijoję lietuviai jį pamilo iš pirmo žvilgsnio

Paskelbus, kad nuo šių metų oficialia Lietuvos valiuta tampa euras, buvo girdėti išgąstingų balsų, kad prarasime tautinę tapatybę ir beprotiškai kils kainos. Bet pavirkavę dėl išeinančio lito lietuviai jau pirmosiomis euro valdžios dienomis grąžos „tautiniais“ pinigais jau nenori imti.

Pirkėjai grąžos nori tik eurais.<br>V.Balkūno nuotr.
Pirkėjai grąžos nori tik eurais.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Jan 3, 2015, 2:59 PM, atnaujinta Jan 17, 2018, 3:26 AM

Su nenumatytu keblumu susidūrė prekybininkai, kai pirkėjai sumanė ir didelius prekybos tinklus, ir net spaudos kioskus ėmė versti pinigų keityklomis.

Vilnietis Stasys nusivylė jau sausio 2 dieną, „Lukoil“ degalinėje pirkęs puodelį kavos, davęs 20 litų, grąžos gavęs 10 litų ir keliolika euro centų.

„Pardavėja pasakė, kad neturi pakankamai popierinių eurų, tik monetų yra. Nejaugi prekybininkai nepasirengė eurui, jok buvo pakankamai daug laiko?“ - piktinosi vilnietis.

Dar labiau jam nepasisekė gauti eurų vietoj litų ir šeštadienį, sausio 3 dieną. Stasys nusiuntė savo 10 metų sūnų į Vilniaus Gelvonų gatvėje įsikūrusią vieno „X“ prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvę.

„Vaikui įdaviau 50 litų ir liepiau jam parnešti pakelį kavos. Sūnus parnešė grąžos du eurus, kita – litų banknotais. Po to pats nuėjau į tą pačią parduotuvę. Tyčia už 50 litų pirkau degtukų dėžutę – grąžą visą gavau eurais. Taip išeina, kad pardavėjai neturi pakankamai eurų kasose, tenka laukti, kol pirkėjai jas papildys“, - svarstė Stasys.

„Grąžą išduodame tik eurais, bet jei pirkėjas duoda stambų banknotą litais ir perką mažai kainuojančią prekę, kartais tenka jį pasmulkinti, smulkesniais litų banknotais“, - paaiškino „Maxima“ prekybos tinklo Komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

„Maxima“ Komunikacijos vadovė tvirtino, jog eurui ir dvi savaites po sausio 1-sios vyksiančioms operacijoms dviguba valiuta. Tačiau pripažino, jog nebuvo tikėtasi, jog lietuviai parduotuves pavers pinigų keityklomis.

„Sunku suvokti, kodėl žmonės litus keisti į eurus pasirinko parduotuves, kurios negali ir neprivalo atlikti bankų paskirties. 50 ltų tai dar nieko, bet apstu atvejų, kai pirkėjai duoda 500 litų banknotus ir perką vieną degtukų dėžutę“, - stebėjosi R.Saulytė.

Ji sakė, jog rengiantis įvesti eurą, buvo išstudijuota kitų šalių, pastaruoju metu ketusių nacionalinę valiutą į ES pinigus, bet panašių reiškinių tose šalyse nepastebėta.

„Bankuose eilių nėra, bankomatai visi veikia normaliai. Todėl tikrai nebūtina keisti pinigus prekybos centruose, perkant pigią prekę už didelio nominalo litų banknotus“, - sakė R.Saulytė.

Sunkiai paaiškinamas lietuviškos mąstysenos bruožas gali būti paaiškinamas bandymu legalizuoti dalį „šešėlinės“ ekonomikos paunksmėje gautų pajamų.

Pastebėta, kad didžiuosiuose prekybos centruose po kelis kartus į eilę stoja pirkėjai, perkantys pigias prekes už 500, 200 litų banknotus.

Redakcija gavo pranešimų, kad eurų grąžai ėmė trūkti ir kai kuriose degalinėse, operatoriai atsiprašo degalus įsipylusių klientų ir grąžą išduoda litais, paaiškinę, jog eurus "ištraukė" smulkias prekes perkantys ir stambiais litų banknotais atsiskaitantys pirkėjai.

Sausio 2 ir 3 dienomis stambiomis kupiūromis buvo gausiai perkamos smulkios prekės (cigaretės, žiebtuvėliai, pašto vokai ir atvirukai) ne tik prekybos centruose, bet ir spaudos kioskuose. Sausio 2 dieną kai kuriuose kiosluose Vilniuje ir Kaune jau ėmė trūkti net monetų grąžai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.