Gali nutikti taip, kad kito euro zonos papildymo teks laukti kokius dešimt metų, rašo gazeta.ru.
Lietuva oficialiai tapo euro zonos dalimi 2015 metų sausio 1 dieną.
„Euras – tai mūsų gilesnės integracijos instrumentas: kuo mes arčiau Vakarų, tuo toliau nuo rytų, - cituoja portalas Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, davusį interviu agentūrai „Bloomberg“. – Kaip Centrinio banko vadovas aš neturiu lįsti į geopolitiką. Tačiau tokie reikalai dabar“. Jis taip pat pridūrė, kad bet koks žingsnis link Vakarų didina šalies saugumą.
Tai devyniolikta euro zonos narė iš 28 Europos Sąjungos narių. Lietuva – paskutinė Baltijos valstybė, perėjusi prie euro, pažymi portalas. Estija – euro zonos narė nuo 2011 metų, Latvija - nuo 2014 metų. Nors istoriškai Lietuva – pati stipriausia Baltijos valstybė, ji visada buvo savarankiška užsienio politikos srityje, primena Atsiskaitymų ir santaupų banko valdybos pirmininko pavaduotojas, iždininkas Igoris Dmitrijevas. „Be to, SSRS žlugimo metu ji turėjo neblogą ekonominį potencialą, pavyzdžiui, tik RSFSR ir Lietuvos SSR buvo respublikos donorės“, - sako jis.
Dar vienos valstybės prisijungimas prie euro zonos – visuomet yra sukrėtimas abiems pusėms, tačiau ne visuomet su neigiamomis pasekmėmis. Štai Estijos BVP tais metais, kai buvo pereita prie euro, išaugo 9,6 proc. (o prieš metus tik 2,6 proc.), beje, jau 2012 metais sulėtino tempą iki 3,9 procento. Nedarbo lygis Estijoje sumažėjo nuo16 proc. 2010 metais iki 12 proc. 2011 metais. Latvijos BVP pernai, kai buvo prisijungta prie euro zonos, pagal Pasaulio banko prognozes išaugs 3,8 proc., o tai yra truputį mažiau, negu 2013 metais (4 proc.).
Lietuvos bankas primena, kad perėjimas prie euro visų pirma leis sutaupyti bankams – tarptautinės banko operacijos kainuos tiek pat, kiek vidaus. Kol kas tarpvalstybinėms banko operacijoms taikomas komisinis mokestis didesnis dešimtis kartų.
Tačiau gyventojus labiau jaudina kainos parduotuvėse – pereinant prie euro jos paprastai suapvalinamos į didesnę pusę.
„Apie pusė apklaustų Lietuvos gyventojų vis dar yra prieš perėjimą nuo litų prie eurų, o per 80 proc. mano, kad tai sukels kainų augimą“, - rašo „The Independent“.
„Suprantama, reikia laukti kainų padidėjimo“, - patvirtina „Grand Capital“ analitinio skyriaus vadovas Sergejus Kozlovskis. Dėl to jis prognozuoja papildomą rusų turistų srauto sumažėjimą.
Beje, dauguma Lietuvos mažmenininkų pasirašė susitarimą, kad nesinaudos perėjimu prie euro kaip dingstimi didinti kainas.
O vyriausybė išplėtė socialiai svarbių prekių ir paslaugų, kurių kainos nuolat sekamos, sąrašą nuo 40 iki 100 punktų (iki 2015 metų rugpjūčio). Pasak V.Vasiliausko, kaip teigia „Euronews“, Latvijoje perėjimas prie euro padidino infliaciją maždaug 0,1 procentinio punkto. „Kažko panašaus mes laukiame ir Lietuvoje, nepamiršdami, kad pajamų didėjimas bus, greičiausiai, 4-5 procentai“.
Ekonomistai labiau būgštauja dėl užsienio skolos ir BVP augimo tempo. „Euro zona siaubingoje padėtyje. Ekonomikos augimas silpnas štai jau keli metai, ji buvo ant defliacijos ribos, kada kainų kritimas padidina skolinimųsi kainą. Nedarbas didelis: Ispanijoje ir Graikijoje jo lygis viršija 20 procentų. Euro zonos skolos ir BVP santykis padidėjo nuo 84 proc. 2010 metais iki 90 proc. 2014 metais“, - primena „The Economist“, stebėdamasis, kad nepaisant to, Lietuva – greitai auganti ekonomika su žemu skolos lygiu – nepersigalvojo jungtis prie klubo.
„Bendros rinkos sąlygomis ir nesant galimybių reguliuoti nacionalinės valiutos kurso, šalies eksportas ir prekybos balansas patirs spaudimą. Adaptacijos laikotarpis gali trukti iki trejų metų. Iki to laiko šalies eksportas gali sumažėti 20-25 proc., ekonomika susitraukti 5-7 proc.“, - mano valdančiosios kompanijos „Fond Magūta“ (Magūtos fondas) aktyvų valdytojas Platonas Magūta.
Pasaulio bankas laukia Lietuvos BVP augimo, nors 2015 metų prognozę pamažina nuo 3,3 iki 3,1 procento. Tačiau ne dėl perėjimo prie euro, o dėl prognozuojamos defliacijos euro zonoje, kuri yra pagrindinis Lietuvos prekybos partneris, ir recesijos Rusijoje.
Europos Sąjungai tenka maždaug 60 proc. Lietuvos eksporto, Rusijai – 20 procentų. Beje, kai kurie Lietuvos ir Rusijos prekių apyvartos sektoriai jau nukentėjo dėl Rusijos kontrsankcijų.
„Stiprios politinės tradicijos ir santykinai neblogų starto ekonominių rodiklių dėka Lietuva turi šansą įveikti tuos sunkumus be kokių nors socialinių ekonominių sukrėtimų“, - ramina I. Dmitrijevas.
Euro zonai teigiamas efektas taip pat pasimatys ne iš karto.
„Lietuvos ekonomikos apimtis pernelyg maža, kad galėtų padaryti įtaką visos Europos ekonomikos mastams“, - mano P.Magūta. „Euro zona, apskritai paėmus, išgyvena nelengvus laikus, ir dar vienos šalies atėjimas į euro zoną netaps teigiamu dalyku trumpalaikėje perspektyvoje. Na, o stiprėjant integracijai trejų-penkerių metų perspektyvoje Lietuva visiškai gali pasiekti vidutinį lygį, kas atitinkamai šiek tiek pagerins ir bendrus Europos rodiklius“, - prognozuoja I. Dmitrijevas.
Tikėtina, kad po Lietuvos prasidės jungimosi prie euro zonos pauzė.
„Gali praeiti dešimtmetis, kol prie euro zonos prisijungs kita šalis“, - sako ekspertai Vokietijos leidinio „The Deutsche Welle“ puslapiuose.
Iš likusių devynių šalių – Europos Sąjungos narių išimtinę teisę nesijungti prie euro zonos gavo Didžioji Britanija ir Danija ir kol kas su malonumu ja naudojasi. D.Britanijos premjeras Davidas Cameronas reguliariai pažada, kad perėjimo prie euro nebus. Danijoje 2011 metais premjeras Larsas Løkke Rasmussenas norėjo surengti referendumą dėl stojimo į euro zoną, tačiau balsuojama taip ir nebuvo. Naujoji vyriausybė kol kas prie šio klausimo negrįžta.
Nedega noru jungtis prie euro zonos ir Lenkija su Švedija. Likusios šalys neprieštarauja, tačiau negali įvykdyti Mastrichto kriterijų: Bulgarija, Čekija, Kroatija ir Vengrija susidorojo su infliacija, bet tik Bulgarija ir Vengrija sugebėjo dar ir sumažinti valstybės skolą, ir niekas nekontroliuoja jų valiutų svyravimų euro atžvilgiu, teigia „gazeta.ru“. Parengė Leonas Grybauskas.
