Kyla klausimas, kam reikėjo daryti tokį pareiškimą, nepalaukus, kol viskas tikrai veiks, neįsitikinus savo akimis, kad tai, kam valstybė davė didelius pinigus, eina sklandžiai. Ar ne todėl, kad Lietuvos banko vadovas nenorėjo sulaukti chaoso meto, kai žmonės iš tikrųjų patikėję valdžios žodžiais, kad viskas gerai veikia, turėjo praeiti kryžiaus kelius, stengdamiesi pakeisti litus į eurus ir eina toliau, o valdžia šį procesą tik stebi.
Tačiau pradėkime nuo pradžių. Manau, kad Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, nepaisant to, kad yra labai artimas aukščiausiajai valdžiai asmuo, turėtų atsiskaityti piliečiams ir Seimui, turinčiam vykdomosios valdžios kontrolės funkciją, už tai, kaip ir kur buvo išleistos milžiniškos lėšos euro kampanijos įgyvendinimui, kaip tikslingai jos panaudotos, kaip skaidriai buvo sudaryti susitarimai dėl reklamos ir viešinimo.
Nemanau, kad naudinga buvo leisti didelius pinigus, pavyzdžiui, tam, kad kiekvienoje autobuso stotelėje įrėminti plakatus, parodant, jog euras į Lietuvą atėjo. Tai ir taip visi žino. Lygiai taip pat ir televizija buvo užversta reklaminiais klipais su švytinčiais gražiais žmonių veidais, laikančiais eurą rankose. Ar ne geriau būtų buvę, jeigu dalį šių lėšų valstybė būtų išleidusi, kompensuojant išlaidas verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam, kurios yra susijusios su euro įvedimu. Tada dalies to chaoso tikrai būtų buvę galima išvengti, kurį matome pirmomis dienomis po Naujųjų Metų. Tiesa, jį pastebi tik eiliniai piliečiai, žurnalistai, apžvalgininkai, o ne Lietuvos banko vadovai.
Valdžia turi savybę, gaudama labai didelius pinigus iš mokesčių mokėtojų kišenės, neretai būti labai toli nuo piliečių poreikių supratimo. Todėl ir šiandien ne tik Lietuvos banko vadovams, bet ir kai kuriems įtakingiems Seimo nariams atrodo keistu siūlymas kompensuoti smulkiam ir vidutiniam verslui išlaidas dėl buhalterinių programų keitimo, kurios anksčiau buvo litais, o dabar eurais.
Smulkūs ir vidutiniai verslininkai priversti naujoms buhalterinėms programoms išleisti iki 10 tūkst. litų, o stambūs prekybos centrai pripažino, kad jiems tai kainavo net iki 400 tūkst. litų. Aišku, ne tik valdžia, bet ir kai kurie piliečiai gali numoti ranka į tai, sakydami, kad čia ne mūsų, o verslo problemos, bet akivaizdu, kad verslas tada bandys kompensuoti savo išlaidas pirkėjų, klientų sąskaita ir jos anksčiau ar vėliau atsispindės kylančiose kainose. Valdžia rodys pirštu į verslą ir grasins , kad taip daryti nevalia, tačiau iš tikrųjų, nieko praktiškai nedarė ir vargu, ar darys, kai kainos eurui įvedant kyla.
Jeigu kas nors šiandien pabando iškeisti litus į eurus komerciniuose bankuose ar prekybos centre, dažnai patiria nesėkmę arba turi laukti milžiniškose eilėse. Verslas nesutinka tapti valiutos keityklomis ir priimdami litus, ypač stambiomis kupiūromis, tik smulkią grąžą atiduoda euro centais, o likusią - litais. Žmonės dėl to lieja pyktį ant kasininkių, pardavėjų ir aptarnaujančio personalo paslaugų sferoje, nors kalti ne jie.
Valdžia ir vėl grūmoja pirštu, bet nieko konkretaus negali daryti. Todėl šiomis dienomis daug darbo turi Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų valdžios institucijų spaudos tarnybos, kad parodytų, jog valdžia viską stebi. Bet, ar matėte pastarosiomis dienomis nors kokį Lietuvos banko vadovo komentarą? Ne. Aukštas pareigūnas švenčių dienomis ilsėjosi ir žinojo, kad milžiniška pinigų suma, kurios dalis teko ir žiniasklaidai, leis jam būti nepajudinamu. Juk viena iš valdžios skiriamų reklamai pinigų tikroji paskirtis yra neleisti parodyti blogos tos valdžios veiklos. Atskleis koks žiniasklaidos leidinys tokį darbą ir kitą kartą reklamos pinigų negaus.
O juk visos tos sumaišties, su kuria šiandien susiduria Lietuvos piliečiai, pirkdami prekes, paslaugas ar tiesiog keisdami litus į eurus, buvo galima išvengti, jeigu prieš Naujus Metus, paraginus verslą įsigyti daugiau eurų pagal oficialų valiutos kursą, būtų pasiūlytas kelias, kaip kompensuoti išlaidas, susijusias su tos valiutos atvežimu ir keitimu. Verslo žmones tomis dienomis užplūdo komercinių bankų siūlymai įsigyti daugiau euro valiutos atsargų, nelaukiant 2015 metų, bet šis bankų geranoriškumas turėjo ir savo kainą: už tas paslaugas paprašyta sumokėti papildomą mokestį.
Ir atsitiko tai, ko valdžia labiausiai bijojo: euro atsargų prekybos centruose, kitose žmones aptarnaujančiose įstaigose dabar nuolat pritrūksta, todėl šių įstaigų, įmonių darbuotojams tenka, kaip ir eiliniams piliečiams važiuoti į bankus keisti valiutą. O ten stovi milžiniškos žmonių eilės. Taip pat ir dėl to, kad netrūksta klientų, atsinešančių stiklainius monetų. Monetų priėmimo aparatai stovi ne visuose bankuose, o jas keičiant į eurus, žmonėms tenka atstovėti dvigubas eiles. Kol viską suskaičiuoja, praeina irgi nemaža laiko. Ar nebuvo galima verslo žmonėms atidaryti bankuose atskirą langelį, kad nenukentėtų ne verslo interesai, o žmonių, kurie dabar piktinasi, kad versle pritrūko euro valiutos? Kodėl nėra tokių Lietuvos banko rekomendacijų?
Ir pačiuose bankuose dabar pritrūksta eurų, todėl tiek eiliniai piliečiai, tiek ir verslo atstovai turi blaškytis po įvairius komercinius bankus, ieškodami, kas tos valiutos turi. Ar negalėjo būti on-line informacijos, pavyzdžiui, Lietuvos banko puslapyje, kur tokios euro valiutos yra? Visa tai buvo galima padaryti iš tų pačių milžiniškų lėšų, išleistų euro, o tiksliau Lietuvos banko vadovų veiklos teigiamai reklamai, kai galėjo būti išleista Lietuvos piliečių poreikiams. Pagaliau iš tos pinigų sumos buvo galima kompensuoti išlaidas verslui su ankstyvu euro valiutos įsigijimu iki Naujųjų Metų.
Kas darosi Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, galime sužinoti tik iš savo draugų, pažįstamų ten gyvenančių. Juk kaimo ar miestelio parduotuvių galimybės sukaupti reikiamą pinigų sumą eurais yra mažesnės, nei stambių miestų prekybos centrų. O ir komercinių bankų filialai yra tik rajonų centruose. Čia didžiausias krūvis teko pašto skyriams, kurie, kažkodėl nieko nesakę Lietuvos žmonėms, prieš Naujus Metus buvo uždaryti, sukeliant nereikalingą paniką visoje Lietuvoje. Dabar jau ,,Lietuvos paštas“ ramina, kad išsikeisti litus bus galima keletą mėnesių ir skubėti nereikia. O iš ko tada tiems žmonėms po sausio 15 d. gyventi, kai bus galima atsiskaityti jau tik eurais?
Niekam ne paslaptis, kad kaime gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems ir iki rajono centro pavažiuoti yra sunku. Ar nebuvo galima šalies tarnyboms pasirūpinti, kad atsirastų mobilūs pinigų keitimo punktai kiekviename rajone, galintys aplankyti vaizdžiai kalbant net ir kiekvieną vienkiemį? Kaip rinkimų metu, kai vežiojamos yra balsavimo urnos. Ne taip svarbu, kas tai padarytų: paštas ar bankų skyriai. Svarbu, kad visa tai veiktų ir kad žmonėms kiltų mažiausia nepatogumų keičiant litus į eurus. Bet to irgi nėra, nes kaimų ir miestelių žmogaus iš valdžios kabineto nesimato.
Tiems iš mūsų, kurie nesunkiai gali pasiekti komercinių bankų skyrius, valdžia sako, kad patogiausia litus į eurus pasikeisti, pasinaudojant bankomatais, įdedant litus į savo sąskaitą, kur jie virsta eurais. Tokių bankomatų komerciniai bankai, artėjant euro įvedimui tikrai užsipirko. Kitas klausimas, ar pakankamai. Bet ne vienas, bandęs pasinaudoti šiuo valdžios pasiūlymu, įskaitant ir šio straipsnio autorių, susidūrė su situacija, kai bankomatą rado apgultą vyrukų su lagaminais, kuriuose daug stambių kupiūrų litų krūvelių. Vaikinai į banką atvyko naujutėlaičiu „Lexus“ automobiliu.
Operacija tiek ilgai užtruko, kad žmonėms plyšo kantrybė belaukiant. Bet net ir tada, jiems tik pradėjus dėti pinigus į sąskaitą netrūko pasigirsti grubių juokelių apie gerai maitinantį pasienį, ironiškos padėkos valdžiai, kuri leido dabar legalizuoti tai, ką jie iki šiol slėpė. Kyla tik klausimas, ar tikrai valdžia, sudariusi galimybes tokiu būdu šiems asmenims pasikeisti litus į eurus, pritarė ir jų šešėlinių pinigų legalizavimui?
Visa tai matysime netrukus. Anksčiau ir galimai kontrabandą, kitokį neskaidrią veiklą dengę mūsų šalies politikai, labai priešinosi euro įvedimui, bet sutarus dėl to, kaip oficialiai galima buvo išgryninti ir legalizuoti sukauptus nešvarius pinigus, nutilo.
Bet šis straipsnis dabar ne apie tai: šis pavyzdys tik patvirtina, kad tokiu lito keitimu į eurą be šešėlinio verslo atstovų ir juos remiančių politikų dar labai turėjo džiaugtis ir Lietuvoje dirbantys komerciniai bankai. Juk, norėdami išvengti visos šitos sumaišties keičiant valiutą iš litų į eurus, sąskaitas šiuose bankuose atsidarė ne vienas Lietuvos pilietis ar ne vienas žymiai papildė pinigais turimas sąskaitas, o iš to bankams nauda.
Ar nuo šio proceso laimės ir Lietuvos ekonomika, kaip dabar tvirtina visų šių bankų ekspertai, parodys laikas. Suprasdamas teigiamus pliusus įvesti eurą Lietuvoje, susijusius su iššūkiais Rytuose, noriu pastebėti, kad yra ir gana silpnų vietų šioje argumentacijoje. Tai visų pirma susiję su pačia euro zonos ekonomikos būkle, ką gali dar labiau pagilinti įvykiai Graikijoje šį mėnesį, mūsų šalies įsipareigojimu dabar mokėti nemažą sumą pinigų ( ji nurodoma net iki 350 mln. eurų) į euro stabilizavimo fondą ir kainų skirtumu prekėms bei paslaugoms Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje.
Jau iki euro įvedimo kainų lygis mūsų šalyje daugeliui maisto produktų ir kitų prekių buvo aukštesnis, nei Lenkijoje, todėl į šią šalį masiškai traukė apsipirkti žmonės iš pietinės Lietuvos: Suvalkijos ir Dzūkijos, o neretai net ir iš Kauno. Įvedant eurą, matome, kad kainos Lietuvoje dar auga. Kyla klausimas: ar ir toliau Lietuvos valdžia nori dalį mūsų gyventojų pinigų perpumpuoti į Lenkijos, o ne savo šalies ekonomiką? Visiškai aišku, kad po euro įvedimo srautas važiuojančių apsipirkti į Lenkiją tik didės.
Visa tai turėtų būti Lietuvos valdžios rūpesčiu, bet kol kas valdžia tai nerūpi. Ji džiaugiasi euro įvedimu ir nemato, kad jis vyksta ne taip sklandžiai, kaip jai atrodo.
Valstybėje, kurioje valdžios atstovai jaučiasi atsakingi už savo darbus ir žodžius, banko vadovas būtų visų pirma įsitikinęs, kad bankomatai tikrai išduoda eurus, o nesakytų, kad jam taip tik atrodo. Šiuo atžvilgiu daug labiau pagal demokratinės valstybės normas pasielgė premjeras, pats tuo asmeniškai įsitikinęs. Valstybėje, kur banko vadovas jaučiasi atsakingas piliečiams, o ne tik paskyrusiam aukštam valdžios žmogui, jis nedarys pareiškimų, sakydamas, kad kitą dieną kažkas, kaip pavyzdžiui, interneto bankininkystė, turi veikti, o tai pasakytų tik tada, kai viskas jau tikrai veikia.
Kodėl Lietuvos banko vadovas pasielgė kitaip? Jis matyt, žinojo apie galimai kilsiančią sumaištį ir norėjo pasakyti savo žodžius dar iki to meto, kai žmonės patys viską pajus. Kad galėtų atsitverti tylos siena. Juk viskas, atseit, pasakyta pirmą Naujų Metų dieną.
Suprantama, kad toks procesas, kaip vienos valiutos keitimas į kitą yra tikrai yra labai sudėtingas. Ir visko čia negali numatyti. Todėl Lietuvos banko vadovas šias pirmas dienas po Naujų Metų sutikimo privalėjo skirti ne poilsiui, o būti nuolat visų įvykių ir problemų sūkuryje, kaip ir valstybės vadovai svarbių įvykių ar krizių sąlygomis, kad laiku reaguoti į tai, kas sukelia tavo šalies piliečiams daug papildomų problemų ir padėti jas spręsti, o ne imituoti šį darbą institucijų spaudos tarnybos pranešimais.
Nemažiau svarbu ir kita. Vietoj pompastiškų kalbų, savigyros, jos viskas eina puikiai, valdžia privalo ir atsiprašyti šalies piliečių, pripažinti savo darbo broką ir klaidas, jeigu kažkas įvyko ir ne taip. Gal ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas prisimins šią valdžios priedermę? Jeigu tik dar neišskrido pailsėti po tokių darbų į šiltus kraštus.
