Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ėmė atvirai pliektis su vienu pagrindinių oponentų partijoje, Seimo pirmuoju vicepirmininku Vydu Gedvilu.
O necenzūriniais žodžiais Viktoro Uspaskicho iškeikta partijos Seimo frakcija atkeršijo neužleisdama seniūno posto jo statytiniui.
Taip Darbo partija įžengė į vadinamuosius Žaliosios Medinės Ožkos metus.
Vis dėlto „darbiečiai“ vylėsi, kad užvirusi košė neims virsti per kraštus ir partijos nelaukia dar vienas skilimas.
Įžvelgė asmeninį kerštą
L.Graužinienė ir V.Gedvilas konfrontuoja jau seniai. Pastarasis nevengia vadovei net į akis papriekaištauti, kad ji savo veiksmų nederina su partija, o pastaruoju metu pernelyg lankstosi prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Darbiečių“ vedlė neliko skolinga ir pareiškė, kad V.Gedvilas galimai neteisėtai perrinktas partijos Kauno skyriaus vadovu.
Mat partijos sekretoriatas paskelbė nustatęs, kad toli gražu ne visos „mirusios sielos“ ar politikai, kurie nebenorėjo dalyvauti partijos veikloje, buvo išregistruoti pagal procedūras.
Nepaisant audringų V.Gedvilo paaiškinimų, jog įvyko nesusipratimas, L.Graužinienė atkakliai laikėsi nuomonės, kad reikalas turi būti ištirtas, todėl tai reikia perduoti partijos etikos sargams.
Kai kurie įtakingi „darbiečiai“ tokį Seimo vadovės elgesį įvertino kaip asmeninį kerštą pirmtakui už kritiką.
Bendražygius iškoneveikė
Darbo partijos gretose taip pat ryškėja takoskyra tarp jos dvasinio vadovo europarlamentaro V.Uspaskicho ir „darbiečių“ frakcijos.
Vienas karščiausių konfliktų kilo dar prieš priimant 2015-ųjų biudžetą, kai V.Uspaskichas ėmė aiškinti, kad būtina labiau spausti koalicijos partnerius socialdemokratus ir šantažuoti, nes jie negina „darbiečių“ juodosios buhalterijos bylos fronte.
Bet dauguma frakcijos tokiems raginimams nepritarė. Tada europarlamentaras trenkė durimis, prieš tai iškoneveikęs bendražygius necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais ir ironiškai mestelėjęs, kad „jie paskambintų, kai reikės“.
Karšti seniūno rinkimai
Tokiu skambučiu tapo frakcijos seniūno rinkimai. Iki šiol šiame poste buvęs vienas ištikimųjų V.Uspaskicho žmonių Vytautas Gapšys iš jo nusprendė pasitraukti – esą pavargęs, norįs daugiau laiko skirti partijos skyriams ir pasirengimui savivaldos rinkimams.
Bet užkulisiuose imta kalbėti, jog V.Gapšys baiminasi, kad gali būti nuteistas juodosios buhalterijos byloje ar net sulaukti apkaltos, todėl linkęs būti tik eilinis Seimo narys.
Vis dėlto pagrindinė intriga buvo, kas taps naujuoju frakcijos seniūnu.
V.Uspaskichas, V.Gapšys ir jų šalininkai manė, kad šio posto vertas Raimundas Paliukas. Į jo pusę atsargiai linko ir frakcijos posėdyje dalyvavusi L.Graužinienė.
Tačiau V.Gedvilas pasiūlė Kęstučio Daukšio kandidatūrą ir karštai už ją agitavo.
Ginčai taip įsisiūbavo, kad teko padaryti posėdžio pertrauką ir susirinkti po kelių valandų.
Bet net surengus slaptą balsavimą partijos įkūrėjo gvardija pralaimėjo: už V.Paliuką buvo 10 frakcijos narių, o už K.Daukšį – 16.
Po šių rinkimų V.Uspaskicho laukė dar vienas smūgis – frakcijos dauguma nesutiko priešintis, kad būtų sudaryta Seimo komisija, spręsianti, ar panaikinti „tvarkiečio“ Rimanto Ručio teisinę neliečiamybę.
