Didžiausią intrigą kelia pirmą kartą rengiami tiesioginiai mero rinkimai. Apie planus juose dalyvauti Kaune paskelbė apie 10 politikų.
Maždaug ketvirtadalis pačių partijų užsakymu atliktų apklausų dalyvių pareiškė ketinantys balsuoti už esamą merą konservatorių Andrių Kupčinską.
Kaune turbūt teks rengti antrąjį rinkimų turą. Labai tikėtina, kad jame su A.Kupčinsku rungsis buvęs Kauno meras, Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) atstovas Erikas Tamašauskas arba visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ įkūrėjas, verslininkas Visvaldas Matijošaitis.
Pusė rinkėjų dar dvejoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių partijos užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Factus“ atlikta apklausa rinkimuose pranašauja sėkmę tiek jos kandidatui į merus A.Kupčinskui, tiek pačiai partijai. Mero rinkimuose rimčiausi konkurentai turėtų būti maždaug vienodai palankumo balsų surinkę V.Matijošaitis ir E.Tamašauskas. Pastarojo konservatoriai prisibijo labiau.
Mažiausiai galimybių įsikurti Kauno mero kabinete pagal šią apklausą turi Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė bei „tvarkietė“ teisininkė Aušra Ručienė.
Vis dėlto konservatoriams nereikėtų iš anksto švęsti pergalės, mat maždaug pusė apklausos dalyvių pareiškė dar neapsisprendę, kuris meras geriausiai atitinka jų lūkesčius.
Atsakymuose – daug panašumų
Kauno rinkėjų nuotaikas nusprendė sužinoti ir opozicijoje esanti Darbo partija. Jos užsakytos apklausos rezultatai – labai panašūs.
Apie 25 proc. apklausos dalyvių pareiškė balsuosiantys už A.Kupčinską, o 16 proc. kauniečių balsuotų už V.Matijošaitį. E.Tamašauskas, O.Leiputė, Darbo partijos atstovas, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas ir Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis turėtų surinkti 5–7 proc. balsų.
Apklausos lyg ir neleidžia abejoti, kad naujosios kadencijos Kauno taryboje daugiausia bus konservatorių, tačiau ar rinkimų rezultatai bus būtent tokie, parodys ateitis. Toliau pagal gautų mandatų skaičių turėtų rikiuotis Socialdemokratų partija, „Vieningas Kaunas“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis.
Ar turime geresnį kandidatą?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos profesoriaus, politologo Antano Kulakausko pernelyg nenustebino kauniečių palankumas dabartiniam merui A.Kupčinskui.
„Vertinant visų šalies miestų ir rajonų merus Andrius Kupčinskas nėra priskiriamas blogųjų sąrašui. Kyla pagrįstų abejonių, ar kitas meras bus geresnis, o reikšmingos alternatyvos išvis nėra“, – kalbėjo A.Kulakauskas.
Pasak jo, šiuo metu šalyje galima įžvelgti politinį stabilumą, nebeatsiranda vadinamųjų gelbėtojų, kuriais kartais patikėdavo rinkėjai. Kauniečiai visada buvo palankesni dešiniosioms politinėms jėgoms, todėl, matyt, ir vėl skelbia balsuosiantys už konservatorius.
A.Kulakausko nuomone, kartais rinkėjų nuomonės tyrimus politinės jėgos užsako ir viešai skelbia tam, kad būtų galima pritraukti neapsisprendusius žmones.
„Galbūt mėginama tokiu būdu psichologiškai paveikti svyruojančius rinkėjus. Paskelbus apie žmonių palankumą kuriai nors partijai, dalis svyruojančių žmonių gali prisišlieti prie potencialaus nugalėtojo“, – svarstė profesorius A.Kulakauskas.
Apklausos rezultatai – dar ne pabaiga
Laura Matjošaitytė
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja
„Žinome atvejų, kai apklausų rezultatai smarkiai skyrėsi nuo rinkimų rezultatų. Rinkėjų nuomonės pokyčiams įtakos gali turėti įvairūs įvykiai šalyje ar mieste, rinkimų agitacija.
Apklausos rezultatus gali paveikti ir klausimų formuluotė, todėl partijų užsakytų ir rinkos tyrimų bendrovių atliktų apklausų pateikti skaičiai taip pat gali skirtis.
Vienaip žmogus atsako, kai klausiama apie konkrečią partiją, ir kitaip gali nuspręsti suteikus galimybę rinktis. Rinkos tyrimų bendrovės pateikia profesionalesnius tyrimus ir tikresnį vaizdą. Rinkimų agitacijos metu nėra apribojimų skelbiant tokių tyrimų rezultatus, jeigu tai ir anksčiau buvo daroma reguliariai. Partijos juos turėtų ženklinti kaip politinę reklamą.“
