Už evakuaciją atsakingos savivaldybės
Neseniai Krašto apsaugos ministerija pristatė leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“, kuriame pateikiama informacija apie valstybės veiksmus reaguojant į nelaimes, pavojus ir grėsmes taikos ir karo metu. Taip pat pateikiama būtiniausia informacija apie tai, ką reikia daryti patiems piliečiams norint apsisaugoti nuo nelaimių ir prisidėti prie šalies gynybos.
Civilinės saugos specialistai pripažįsta, kad nors ir egzistuoja planai, kaip turėtų būti vykdoma gyventojų evakuacija, neaišku, ar realybėje tokie scenarijai veiktų sklandžiai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Giedrius Greičiūnas, paklaustas, kas Lietuvoje būtų atsakingas už gyventojų evakuaciją, sakė: „Kiekviena savivaldybė yra parengusi ekstremalių situacijų valdymo planus ir juose aprašyta, kaip ir kur bus evakuojami konkrečios savivaldybės gyventojai. Kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius yra atsakingas už gyventojų perspėjimą ir informavimą, kur jiems susirinkti, kaip jie bus vežami ir į kokias vietas.“
Statiniai – planuose, planai – internete
Anot G.Greičiūno, dažniausios vietos yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie numatyti gyventojų apsaugai tam tikrą laikotarpį. „Tokiose vietose lengviau gyventojus surinkti, suregistruoti ir kolektyviai išvežti į kitas saugias teritorijas. Šie statiniai yra pažymėti kiekvienos savivaldybės planuose, kurie skelbiami kiekvienos savivaldybės interneto puslapyje.“
Anot specialisto, sostinėje tokie gyventojų evakuacijos punktai numatyti mokyklose ir kituose savivaldybei priklausančiuose pastatuose. „Tokie statiniai žymimi civilinės saugos ženklu – mėlynu trikampiu oranžiniame fone.“
Ekstremaliausia – pamaryje
Paklaustas, ar kasmet pamario regione gyvenantys žmonės žino, kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai, ar dažniau panikuodami tik painiojasi pareigūnams po kojomis, pašnekovas sakė: „Pamario gyventojai paprastai informuojami iš anksto, be to, ir su panašia situacija susiduria vos ne kasmet, tad žino, kaip pasirengti – pasiruošiamos nuosavos valtelės, gyvuliai sukeliami į paaukštintas vietas.“
G.Greičiūno teigimu, jei polaidis įvyksta labai staigiai, tuomet gyventojai aprūpinami maisto produktais, o neįgaliems ir ligoniams suteikiama visa būtina pagalba.
„Panikos šiame regione nekyla. Kasmet jiems siūloma evakuotis iš minėtos teritorijos. Dalis tai daryti sutinka, bet visuomet būna tokių, kurie nesutinka. Tuomet žmonės savo apsisprendimą likti apsemtoje vietovėje įvertina kaip savo pačių prisiimamą riziką“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad dažniausiai gyventojai išklauso specialistų patarimus, bet dėl evakuacijos sprendžia patys.
