Kita vertus, kai kurie pastarojo meto D.Grybauskaitės pasisakymai susilaukė nevienareikšmių vertinimų, taigi rūpėjo sužinoti – ar Lietuvos prezidentė neišsižadės savo žodžių, nepaplonins liežuvio. Buvau įsitikinęs, kad žurnalistai visų pirma puls kamantinėti, prašys patikslinti garsiai ištartą Rusijos kaip proteroristinės valstybės apibūdinimą, be visa ko kito, būtinai prisimins nelabai pagarbią prezidentės repliką apie ribotus jau mūsų Vyriausybės intelektinius išteklius.
Ta neseniai paleista į apyvartą prezidentės poringė apie Vyriausybės intelektinį nepilnavertiškumą vis tik išrodė tarsi būtų nukąsta per pusę, labiau priminė užuominą nei išsamų paaiškinimą, taigi šventa žurnalistų pareiga šitokiame pasimetime atrodytų yra reikalauti patikslinimo ir dar didesnio patikslinimo.
Tačiau bent jau mano lūkesčiai nebuvo užganėdinti, žurnalistų perdėtas korektiškumas, neužduodant prezidentei keblių ir nepatogių klausimų, vienu atveju apie terorizmo apibrėžtį, kitu atveju apie mūsų valdžios intelektinę anemiją, atrodė nevykusiai arba net apgailėtinai.
Tiesą sakant, prezidentė išmoningai užkirto kelią pastarajam klausimams dar užuomazgoje, šįkart kažką paburbėjusi apie naujų reformų nebūtinumą, kai dabar esą svarbesniu dalyku yra pradėtų darbų užbaigimas.
Tačiau už vis labiausiai esu dėkingas žurnalistams, lenkiu savo galvą prieš juos dėl to, kad taip mažai klausinėjo apie euro įvedimą persisotinimo šia tema atmosferoje (tarsi euras būtų ne ekonominio gyvenimo dinamikos priemonė, bet galutinis Lietuvos istorijos tikslas).
Priminsiu, prezidentės įžanginis pasisakymas konferencijos pradžioje buvo lakoniškas, trumpai apžvelgiant metų laimėjimus, įvertinant naujus iššūkius, ypač šalies visokeriopo saugumo didinimo sferoje, tonas – dalykiškas.
A.Kubilius mūsuose, regis, pirmasis paprastų sugretinimų pagrindu Rusiją pavadino teroristine valstybe. A.Kubilius daug negudraudamas padarė paprastą loginę išvadą:
a) Ukraina kariauja antiteroristinį karą, jos priešininkas yra teroristų pajėgos,
b) šis karas vyksta tarp dviejų valstybių – Rusijos ir Ukrainos,
c) vadinasi Rusija yra teroristinė valstybė ( vos ne klasikinis silogizmo pavyzdys, kai iš dviejų prielaidų gauname išvadą:
1) visi žmonės yra mirtingi,
2) Sokratas yra žmogus,
3) vadinasi Sokratas yra mirtingas).
Tačiau A.Kubiliaus pavardę čia paminėjau tik dėl to, kad galėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į faktą, jog kartais svarbu yra ne tik tai, kas pasakoma, t. y. pranešimo turinys, bet ir tai, kas pasakė, kieno lūpos ištarė visiems svarbią tiesą.
Iš tiesų, būna, kad pirmieji asmenys nutyli visuotinai žinomus dalykus, vengdami nereikalingo jų sureikšminimo, perteklinio prasmės antplūdžio, nors toks nutylėjimas taip pat yra daug sakantis.
Tačiau G.Grybauskaitė nenutylėjo anąsyk tiesos, driokstelėjo taip, kas visi išgirdo. Jeigu norite, pasakysiu: tai buvos svarbiausias mūsų padangėje 2014m. įvykis. Žodžiai pasakyti laiku ir vietoje asmens, turinčio institucinį svorį, juolab didesnę ar mažesnę charizmą, gali įgyti detonatoriaus reikšmę, prisiminkime, kad Sovietų sąjungos pakrikimas prasidėjo po to, kai labai aiškiai nuskambėjo žodžiai apie sovietiją kaip blogio imperiją.
Taip pat negaliu sutikti su pasirodžiusiais mūsuose ekspertų paaiškinimais, kad garsiausi terorizmo apibrėžimai, prestižinių žodyno nuorodos į žodžio „terorizmas“ reikšmę nedera su prezidentės D.Grybauskaitės teiginiu, kad Rusija turi teroristinei valstybei būdingų bruožų. Vis tik reikia įvertinti tą aplinkybę, kad pačios sąvokos keičiasi, kinta, gyvenimas užpildo sąvokas realiu turiniu, įpareigoja kartas nuo karto jas naujai apibrėžti, - sąvokos nėra duotos visiems laikams sustingusiu pavidalu tarsi nerūdijančio plieno atliejos.
Štai to paties Sokrato, stovėjusio prie sąvokinio mąstymo atsiradimo ištakų, išpuoselėtas dialogo pavyzdys kviečia įsisąmoninti tai, kad sąvokos nėra tik tuščios abstrakcijos, kurias būtų galima visiems laikams uždaryti žodynų puslapiuose, bet labiau yra įasmenintas, gyvas, rastas dialogo būdu prasmės žinojimas.
Didelis nuostolis yra tai, kad moderniųjų laikų kultūroje sąvokos labai dažnai vartojamos mechaniškai, neišlukštentu pavidalu, savo ruožtu Sokrato pavyzdys kaip tik kviečia kultūros apyvartoje esančias sąvokas kiekvieną kartą atrasti iš naujo, išlukštenant jų gyvąjį turinį, pastovai tikslinant jų apibrėžtis tarpusavio diskusijose.
Prezidentė dar anksčiu labai tiksliai nurodo, kad Rusija gali būti vadinama teroristine valstybe dar ir dėl to, kad pradeda karą ir tęsia išpuolius svetimoje teritorijoje neiškėlusi savo vėliavos, siųsdama savo kareivas su sunkiąja ginkluote be atpažinimo ženklų.
Toks niekingas pasalūniškumas valstybiniu mastu yra teisėtai vadinamas valstybiniu terorizmu, na, jeigu norite, dar galite pavadinti kraštutinai išplėtota Rusijos vidaus politikos ir tarptautinių santykių kagėbizacija. Gaila, kad žurnalistai nesuteikė D.Grybauskaitei progos pratęsti diskusiją šia tema.
