Aukų skaičius kitoks, tuomet žuvo apie 3 trūkstančius žmonių, dabar – 12 aukų. Per rugsėjo 11-osios ataką buvo panaudotos techniškai sudėtinga schema, o Paryžiuje viskas padaryta labai paprastai – atvažiavo, sušaudė ir išvažiavo.
Štai čia ir slypi visas pavojus. Jeigu panašių atakų, kaip rugsėjo 11-osios, pakartoti beveik neįmanoma, tai Paryžiaus scenarijus kiekvieną minutę gali būti pakartotas Berlyne, Madride ar Briuselyje. Galbūt jau po mėnesio visi kalbėsime apie gerai organizuotas islamistų atakas visoje Europoje, JAV ir Australijoje.
Už atakos Paryžiuje tikrai kažkas slypi. Ilgus metus islamistai, konkrečiai Irano dvasinis lyderis ajatola R.Khomeini, už indų kilmės anglų rašytojo S.Rushdie parašytas „Šėtoniškas eiles“ ir skelbė, ir naikino mirties nuosprendžius, persekiojo, tačiau jo nužudyti nedrįso.
Žodžio laisvė yra pamatas, ant kurio stovi visa Vakarų civilizacija. Galima čia kalbėti vien tik apie Pranzūzijos karikatūrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, apie žurnalistų aukas ir jų gedėti, tačiau neabejoju, kad netrukus visas pasaulis kalbės apie tai, kad tai buvo išpuolis prieš laisvo pasaulio žodžio laisvę. Tai jau rimta ir į tai reiks kažkaip atsakyti.
Vakarų valstybės, ir visų pirma Prancūzija, dabar turės rinktis vieną kelią iš dviejų: įžūlaus teroro akivaizdoje atsisakyti ne tik krikščioniško kryžiaus mokyklose, bet ir kai kurių civilizacijos vertybių, tarkime, žodžio laisvės, gal net uždrausti leisti karikatūrinius žurnalus, arba duoti rimtą atkirtį.
Irano dvasinis lyderis ajatola R.Khomeini tikriausiai suprato, kad S.Rushdie nužudymas labai brangiai kainuotų, tačiau tada visi bent jau žinojo, kas konkrečiai paskelbė mirties nuosprendį ir kur jo ieškoti. Islamo valstybės vadovo prancūzams gali tekti ieškoti kaip lietuviams paparčio žiedo per Jonines. Teroristai puikiai žinojo, į kokias vertybes kėsinasi žudydami žurnalistus.
Vakarų civilizacijos šalyse plinta protestai prieš tų šalių islamizacija. Vokietijoje protestai dar nėra labai gausūs, tačiau po išpuolio prieš Paryžiaus savaitraščio redakciją islamistų priešininkų būrys bus jau kur kas gausesnis.
Italija nespėja traukti iš jūros pas juos plūstančių gyvų ir žuvusių pabėgėlių iš Sirijos ir kitų musulmoniškų valstybių. Žuvusius laidoja, o gyvi plūsta toliau į Europą.
Po panašių teroro aktų Europos valstybėse įsikūrusios musulmonų bendruomenės pasmerkia teroristus, tačiau beprasmių žudynių nuo to nemažėja. Nepatenkintųjų tokia padėtimi Europoje daugėja ir jie eina į gatves protestuoti. Tokia padėtis kenkia visų pirma pačios Europos saugumui ir stabilumui.
Ne visi europiečiai norės suprasti, kad Islamo valstybės kovotojai neturi nieko bendro su tradicinėmis vietos musulmonų bendruomenėmis. Štai Sirijoje ir Irake tie patys musulmonai, priklausantys šiitams, kitoms musulmonų bendruomenėms, aukoja savo gyvybes ir aršiai kaunasi prieš tos pačios Islamo valstybės kovotojus. Ir kurdai galvas ten guldo, galima sakyti, ir už tai, kad nebūtų kruvinų išpuolių prieš Europos žurnalistus.
Todėl geriausias būdas apsisaugoti nuo teroro atakų ir nepagrįstų kaltinimų visiems musulmonams būtų dar glaudesnis europiečių bendradarbiavimas su nuosaikiomis musulmonų bendruomenėmis ir bendra kova prieš vadinamąją Islamo valstybę.
Tada aiškią takoskyrą tarp teroristų ir tikrojo islamo pamatytų ir kitatikių išsigandę bei protestuoti pamėgę europiečiai.
