Viena Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanota vilnietė, panorusi dalyvauti šiame minėjime, išgirdo, kad patekti į istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyksiantį renginį ji neturi jokių galimybių.
Mat į ribotą skaičių žmonių galinčią sutalpinti salę kviečiami ne vien laisvės gynėjai, kurių, beje, yra tūkstančiai. Pagal protokolą, kvietimus į renginį gauna valdžios atstovai, signatarai, diplomatai, dvasininkai, tautinių bendrijų atstovai.
Jeigu kas nors negali dalyvauti renginyje, daugiau galimybių atsiranda į visuomenines organizacijas susibūrusiems Sausio 13-osios įvykių dalyviams.
Dėl kažkada vykusių vidinių rietenų tokių organizacijų jau yra ne viena, todėl kvietimai į renginį joms dalijami pagal kvotas. Po keliasdešimt kvietimų gavusios organizacijos pačios sprendžia, kam jie atiteks.
Grasino pažintimis
Dėl kvietimų į renginį Seime pykstasi ir minėtų organizacijų nariai.
Antai šiuo metu Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijai vadovaujantis Kasparas Genzbigelis pripažino, kad kvietimo nesulaukę kai kurie organizacijos nariai grasino net įtakingomis pažintimis: „Ir premjerui Algirdui Butkevičiui, ir konservatoriui Jurgiui Razmai žadėjo skambinti.“
Bet K.Genzbigelis tvirtino, kad triukšmą dėl kvietimų dažniausiai kelia tie, kurie paprastai nebūna aktyvūs, net neprisideda prie organizacijai priklausančios būstinės išlaikymo: „Bet prieš pat minėjimą jie atsibunda ir nori patekti į Seimą, televiziją, žiniasklaidą. Nori tarti žodį.
Bet Seimas ne guminis. Yra tam tikri sąrašai.“
Šiemet vyksiančiame minėjime brolijai buvo skirta 40 vietų Seimo salėje.
„Aš palikau pernykštį žmonių sąrašą, įtraukiau tik du naujus. Bet kiek kilo triukšmo – skambina, šaukia, keikia. Aš darau, ką galiu, – skambinu į Seimo kanceliariją, bet ir man atsakoma, kad salėje telpa tiek ir tiek žmonių“, – kalbėjo brolijos vadovas.
Miega, po to nori dėmesio
Erzelio yra ir Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijoje.
Ši organizacija gavo panašų kvietimų skaičių, tačiau joje tėra kiek daugiau nei 100 narių.
Todėl draugijai vadovaujantis Arnoldas Barysas tikino, kad dėl kvietimų į iškilmingą minėjimą barnių kyla mažiau: „Stengiamės, kad į renginį patektų vis kiti žmonės, kad būtų ir iš kitų rajonų.
Bet, aišku, visada atsiranda tokių asmenų, kurie miega, po to staiga sugalvoja, kad nori dalyvauti.“
Tačiau, anot A.Baryso, stengiamasi neatstumti ir tokių, visada randama kokia nors išeitis.
„Šiais reikalais Seime besirūpinanti Angonita Rupšytė turi su mumis vargo, bet ką nors sugalvoja. Tačiau kad būtų visi šimtu procentų patenkinti, niekada nebuvo ir nebus.
Todėl mes daugybę metų kariaujame dėl vietų, galbūt galima pastatyti dar daugiau papildomų kėdžių“, – dėstė nuo brolijos atskilusios organizacijos vadovas.
Daugiau pakviesti negali
Ką daryti, kad nepatenkintųjų neliktų arba jų būtų kuo mažiau, nežino ir šiuo metu Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriui vadovaujanti A.Rupšytė.
„Seimo salėje, kur vyks renginys, yra 580 vietų. Dar 60 kėdžių pastatoma papildomai ir visi turi sutilpti. Negalima pakviesti daugiau.
Todėl yra sąrašai, kvotos. Taip buvo visą laiką, taip yra ir šiemet. Nieko nauja. Visą laiką kviečiame gerokai daugiau, bet, aišku, ne visi ateina“, – aiškino A.Rupšytė.
Dėl pagal protokolą kviečiamų asmenų, taip pat dėl žuvusiųjų artimųjų niekada nekyla jokių ginčų. Pastarieji kviečiami visi.
„Dėl kitų norinčiųjų patekti į minėjimą visuomet kyla vienokių ar kitokių nesusipratimų. Aišku, būna pykčio, kad kvotos per mažos, skambina, reikalauja, stengiamės visus išgirsti. Bet jų daugėja.
Jeigu žmogus buvo pakviestas pernai, jis tikisi būti pakviestas ir šiemet, o tokių galimybių juk nėra. Visų vienu metu pakviesti neįmanoma“, – sakė A.Rupšytė.
