Ekspertai nustatė, jog mirties priežastis – sepsis. Visų vidaus organų kompleksinio tyrimo rezultatų pareigūnai tikisi jau kitos savaitės pradžioje.
Kol kas lieka neaišku, kaip sepsis kilo, kodėl gydytojai dar sekmadienį neguldė moksleivės į ligoninę, kodėl tėvai taip ilgai nesikreipė į gydytojus antrą kartą. Kodėl medikai laiku nepranešė policijai apie jaunos merginos mirtį?
Į šiuos ir kitus tyrėjų klausimus atsakys ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Merginos kūno skrodimas buvo atliktas naktį prieš laidotuves. Pareigūnai bandė dar ketvirtadienio rytą paimti kūną, tačiau tėvai nesutiko. „Kadangi artimieji nesutiko atiduoti (kūno), buvo kreiptasi į teismą dėl kūno poėmio. Pirmą kartą per 20 darbo metų teko imtis tokių priemonių. Prievartos neprireikė“, - pasakojo už bylą atsakingas prokuroras Raimundas Galdikas. Artimųjų prašymu, merginos palaikus pareigūnai paėmė po 21 val.
Prokurorui nežinoma, kodėl tėvai nenorėjo skrodimo. Kol kas jie nėra apklausti.
Taip pat bus tiriama medikų aplaidumo versija. „Įstatymas nurodo, kad ištikus tokiai mirčiai kaip ši, medikai turėjo nedelsiant informuoti policiją. To medikai nepadarė“, - pasakojo R.Galdikas.
Jo teigimu, medikų laukia „drausminė atsakomybė“. Įstatymas numato, kad apie staigią mirtį ligoninėje, kai pacientas joje buvo trumpiau nei 24 val., įstaiga policijai turi pranešti per dvylika valandų. „Policija greičiau nei artimieji turi sužinoti apie tokią mirtį“, - aiškino prokuroras.
Ikiteisminį tyrimą prokurorai nusprendė pradėti po to, kai apie nelaimę pranešė portalas lrytas.lt.
Raštu atsisakė skrodimo
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vedėjas Remigijus Alvydas Kirstukas gynė merginą gaivinusius ligoninės gydytojus. Jie esą vadovavosi ministro įsakymu, pagal kurį staiga mirusiam pacientui turėjo būti pačioje ligoninėje atliktas skrodimas ir nustatyta mirties priežastis.
„Tėvai griežtai atsisakė jį atlikti. Mes vykdėme tėvų valią – neturime kito kelio. Jei yra smurtinė mirtis ir neaiški tapatybė, visada pranešame policijai. Mes nematėme smurto požymių ir priežasties, kodėl kreiptis į policiją“, - aiškino medikas. Jis tikino, jog pritaria prokurorų norui išsiaiškinti mirties priežastį, nes ir gydytojams buvo neaišku, kodėl tėvai kategoriškai atsisakė skrodimo.
Gydytojo teigimu, tėvai raštiškai atsisakė pomirtinio dukters kūno tyrimo.
Trečiadienį ryte Palangos departamentas pranešė Klaipėdos jūrininkų ligoninei, kad mirė jauna mergina, tačiau nė Klaipėdoje nekilo mintis apie mirtį pranešti policijai.
Abiturientės motina buvo medicinos sesuo, tačiau dirbo ne Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamente.
Mergina į ligoninę buvo atvežta trečiadienį apie pusę keturių ryto. Už poros minučių priėmimo skyriuje ją ištiko klinikinė mirtis. Apie valandą medikai dar bandė reanimuoti jauną palangiškę. Netrukus abiturientė mirė.
Būklė blogėja valandomis
„Sepsis yra gyvybei pavojų kelianti liga. Ji atsiranda dėl organizmo individualios reakcijos į infekciją“, - aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų vaikų ligų skyriaus vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.
Sepsis neturi vieno specifinio simptomo. „Liga prasideda karščiavimu, bendru negalavimu, būdingas vangumas, mieguistumas, būna sunku kvėpuoti, gali būti pilvo, šono, galūnių skausmai“, - vardijo vaikų intensyviosios terapijos gydytojas.
Nuo peršalimo ar gripo jis skiriasi tuo, kad paciento būklė blogėja „katastrofiškai greitai“, per kelias valandas. „Paprastai tėvai, kurių vaikai suserga sepsiu, jei po pirmo kontakto su gydytoju jie iš viso išvyksta namo, po 4 ar 6 val. grįžta atgal. Ir nusiskundimas vienas – vaiko būklė katastrofiškai blogėja“, - pasakojo vaikų gydytojas.
Liga medikus nesunkiai suklaidina. Pirmomis dvylika valandų kraujyje nebūna jokių pakitimų. „Per pirmą apžiūrą gydytojui kartais net neįmanoma pasakyti, kad paciento karščiavimas yra sukeltas sepsio“, - teigė R.Kėvalas.
Jo įsitikinimu, palangiškės atveju pirmosios valandos po apsilankymo ligoninėje buvo labai svarbios. „Atleiskit, bet gyvename kaip tumbu jumbu genty. Kyla klausimas, kodėl per artimiausias 48 valandas nebuvo pakartotinai kreiptasi į medikus?
Kodėl buvo kreipiamasi tada, kai praktiškai įvyko klinikinė mirtis? Ir kodėl buvo atsisakyta skrodimo? Mane šie klausimai domina ne tik kaip specialistą, bet ir kaip žmogų“, - kalbėjo profesorius.
Sepsis yra išgydoma liga, svarbu ją laiku pastebėti. Vakarų pasaulyje sepsis yra pagrindinė vaikų mirties priežastis. Pasaulyje per metus nuo šios ligos miršta 6 mln. vaikų.
