Bet kokiomis nuostatomis grindžia rimta save laikanti Lietuvos žiniasklaida, kai teroristus įvardija kovotojais, o eksportuotą į Ukrainos Donbaso regioną putlerišką gaivalą,- separatistais? Juk žino, kad Rusijos armijos kariai verčiami vaidinti separatistus. Žino, kad tik 8 procentai Donbaso gyventojų norėjo prisijungti prie Rusijos. Norėjo. Dabar, regis, ir tie nebenori.
Todėl negaliu nesutikti su poetu ir eseistu Sergejumi Kanovičiumi, kai pastarasis pasipiktinęs sako: „ Nenoriu būti neteisingai suprastas, bet kai pernelyg greitai ir beveik masiškai visus ėmėme vadinti „partizanais", tai ima vaidentis partizanai (arba „kovotojai"): „ISIS kovotojai", „Boka Haram kovotojai", „Hamas kovotojai", „Hezbollah kovotojai".
Koks geras pasaulis, kai tiek daug kovotojų už gėrį. Būtų mano valia, panaikinčiau ne tik LŽLEK, panaikinčiau „redaktoriaus" sąvoka, tiesiog pavadinčiau „... internetinės svetainės Karaliukas/karalienė". Ir jokios etikos. Visiška laisvė. Ir totalus bordelis. Gal pabandyt parašyt „Donbaso kovotojai prieš Ukrainos kariuomenę" arba „Kovotojas Strelkovas-Girkinas".
Kuo būsiu apšauktas? Teisingai būčiau apšauktas, todėl niekad į galvą nešauna taip parašyti. Lietuviškame supratime sąvoka „kovotojas“ tapatinama su žmogumi, kovojančiu už laisvę, nepriklausomybę. Tokia yra lietuviškoje sąmonėje bei pasąmonėje šio termino kultūrinė potekstė. Tad iš ko toks prisitaikymas bei susitaikymas , gerbiami kolegos, prie naikintojo, melagio naratyvo?
Pakalbėkime apie terminą „separatistas“. V. Putino „žiniasklaida“ verčiasi per galvą siekdama įkalti pasauliui, neva Ukrainoje karą prieš teisėtą valdžią pradėjo remiami vietinių gyventojų garbingi sukilėliai kovojantys prieš „fašistinę chuntą“.
Tačiau žinome, labai gerai žinome, kad tie „garbingi sukilėliai“ plėšia, vagia, prievartauja, grobia įkaitus, kankina, žudo ir vienas kitaip pat. Veikiama mafijos modeliu, remiamasi mafijiniais santykiais. Ir jeigu ne Rusijos kariai, dauguma verčiami vaidinti savanorius be jokių Rusijos kariuomenės ženklų, jeigu ne suvedžioti idealistai, bet dauguma patys tikriausi avantiūristai, tai Donbasas jau būtų laisvas ir žmonės galėtų sau vėl ramiai gyventi taip, kaip kad šiandien išlaisvintame Slovianske.
Taip, Vakarų žiniasklaida įsikando terminą „separatistas“. Ir kodėl ne, kai vienos stambiausios žinių agentūros Reuters du solidūs žurnalistai bando įpiršti Vakarams putinišką įvykių naratyvą. Pasirodo, abu mokėsi Maskvoje. Bet gi mums, kolegos, juk geriau matomi skirtumai, žinomi skirtumai. Mums turėtų būti svarbi prasmė, nes mums teks, jeigu jau taip tragiškai atsitiks, priimti pirmą smūgį. Na, ir kas tada?
Apsiputoję akloms akims ir kurčioms ausims aiškinsite, kad „separatistai“ visai ne separatistai? Juk puikiai suvokiate, kad separatizmo politinė samprata turi visai kitą žinią, prasmę, naratyvą. Visų pirma separatizmas reiškia teisėtą kovą, kai susiskaldžiusi dalis visuomenės bando išvengti kitos jai grasinančios dalies, kaip kad tai padarė Kosovo albanai.
Arba bandė padaryti škotai. Kovojama arba ginklu, arba įstatymais. Negi neaišku, kad V. Putinas įstrigo Donbase tik todėl, kad vietiniai jo idėjos neparėmė? Tai kur čia matote separatistus ir separatizmą? Gal rusiški okupantai kiek tikslesnis įvardijimas.
Pakalbėkime apie kovotojus. Šiandien linksniuojami ISIS teroristai naikina žmones tūkstančiais žiauriausiais būdais. Visa tai dokumentuota. Ar mūsų pokario partizanai teroristai, ar kovotojai? Oficialus istorinis naratyvas teigia, kad jie buvo kovotojai už laisvę. Ar tiesa? Tarp jų buvo ir garsūs, jau ir Genocido centro dokumentais patvirtinti žydšaudžiai. Palieku šią temą kitam kartui. Teroras yra be žodžių pasauliui suprantama teroristų kalba.
Bet, matyt, kai kuriems žurnalistams arba redakcijoms tai nė motas. Tai gal paklausykite, ką sako patys įtakingi musulmonai, kaip jie įvardija islamistinį „kovotoją“ nesvarbu, kuriai grupuotei anas priklauso.
Štai garsus musulmonas filosofas, keleto knygų apie islamą ir musulmonus autorius, gyvenantis Prancūzijoje Abdennour Bidaras. Savo laiške musulmonams jis rašo: „Visi jūs, kurių aiškumą ir drąsa sveikinu, jau aiškiai matote, kad musulmonų pasaulis apskritai yra gilios ligos būklėje. Tai paaiškina tokių teroristinių monstrų kaip „Al-Qaeda", „Al-Nusra“, „AQIM ir Islamo Valstybė gimimą“. Būtinai paskaitykite šį laišką ir sutiksite savikritiškai, giliai mąstantį musulmoną.
„Teroristiniai monstrai“. Kaip matote, jis nevadina teroristų kovotojais, užpuolikais. Ne pro šalį gerbti šio drąsaus žmogaus nuomonę, nes jis tikra to žodžio prasme gali netekti gyvybės už savo poziciją. Lietuvos musulmonų dvasinis lyderis, muftijus R. Jakubauskas taip pat neabejoja, su kuo turi reikalą: „Terorizmą vadinti džihadu yra kvailystė.
Gaila, kad daug kas net islamo pasaulyje nesusigaudo, kas tai yra“. Ir dar: „Korane aiškiai parašyta: „Niekas negali būti priverstas tikėti. Nes tai yra priešinga islamo mokymui.“. Tai tiek apie „kovotojus“ ir „separatistus“. Kiekvienam spręsti remiantis sąžine ir žurnalistinę etiką.
Apie kritiką ir patyčias tikinčiųjų adresų. Ši pastraipa skirta pastoriui Tomui Šernui, sulyginusiam savo komentare „Aš nesu Charlie“ satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ su nacisto J.Gebelso propaganda. Tikriausiai pamiršęs Martyno Liuterio žodinę diarėją skirtą Romos popiežiui. Tapo staiga madinga aiškinti, esą „Esu prieš žurnalistų ir karikatūristų žudynes, bet ir esu prieš patyčias iš religinių simbolių ir tikinčiųjų“. Kitaip tariant,“ patys prisižaidė“.
Kaip tik atsirado kruvina proga kritiką religinėms institucijoms įvardinti patyčia. Jeigu su tuo sutiksime, reikės deginti Moljerą, Kafką, Bulgakovą, de Beaumarchais, Voltaire'ą. Reikės naikinti Renesanso menininkus, impresionistus, modernistus. Gėjams bus draudžiama vairuoti automobilį. Rusijoje jau draudžiama. Atsipeikėkite, tai tas pat, kas teroristą vadinti kovotoju, o eksportuotą rusų gaivalą Donbase separatistais. Kas kas, o religinės institucijos per visą jų istoriją braidė iki kelių kraujuose, korupcijoje, iškrypimuose, moterų žeminime, konformizme, meilėje Mamonui.
Beje, man visada buvo ir yra nesuprantama, kad įmanoma įžeisti tikintįjį. Negi jo/jos tikėjimas toks silpnas, o dievas niekinis ir bejėgis? Bet anot jų, dievas yra pasaulio galybė. Jeigu taip yra, tai kai kurių tikinčiųjų bandymą jį apginti reikėtų vertinti kaip tikrą ereziją. Liūdna tai matyti. Regis, tikintieji ar jų religinės institucijos jeigu galėtų, uždraustų bet kokią kritiką bet kokiai religijai ir jos apsišaukusiems tarpininkais tarp dievo ir žmogaus. Tikrai apsišaukusiems, nes niekas jų visuotiniu rinkimu būdu nerinko.
Ir jie reikalauja išankstinės pagarbos sau ir teisės stoti už bet kokios kritikos bet kokia forma ribų. Čia kas jiems tokią teisę suteikė? Išankstinės pagarbos sau niekas neturi teisės reikalauti, nes pagarbą reikia užsitarnauti.
Jeigu šiandien sutiksime su religijų atstovų reikalavimais rodyti išskirtinę iš anksto nustatytą pagarbą sau, savo įsitikinimams, rezultatas, kaip rodo istorija, kels grėsmę demokratinei, pasaulietinei visuomenei. Baigsis tuo, kad prie Vilniaus Katedros žydai akmenimis užmušinės nusidėjusius, krikščionys degins ant laužo pasisakiusius prieš dievą arba, kaip pasitaiko Amerikoje, šaudys abortus atliekančius daktarus, o musulmonai kirs rankas ir galvas.
Vienintelė riba kritikai, farsui (tai ne tas pat, kas patyčios) tai tyčiojamasis iš žmogaus odos spalvos, lyties, ligos, kilmės. Kai siekiama neapykanta, žeminimu prifarširuotais stereotipais sumenkinti žmogų. Taip, patyčios ir farsas yra du skirtingi dalykai. Karikatūristai kritikai naudoja farso forma, o ne patyčias. Nepainioti.
O pažiūros, politinės ar religinės, kaip ir politinės ir religinės institucijos nėra ir negali būti už kritikos ribų. Bandymas primesti idėjas apie „padorias" kritikos formas yra niekas kita, kaip kėsinimasis į pačios kritikos pagrindus. Pone T. Šernai, ar tamsta siekiate demokratiją paversti teokratija? Tai ponui teks stoti į vis, deja, ilgėjančią eilę.
Taigi, mūsų, žurnalistų atsakomybėje suvokti žodžių prasmę ir jų svarbą. Na, jeigu laikome save nepriklausomais, skeptiškais demokratijos ir laisvo žodžio sargais. Esant tokiems, nekils net mintis vadinti banditus separatistais, teroristus kovotojais, o farsą patyčiomis.
