Beveik 3 mln. litų (868 tūkst. eurų). Tokia suma prieš pat Naujuosius metus ūkio ministro E.Gusto įsakymu atiteko kombinuotosios pakuotės perdirbimo gamyklą Švenčionių rajone užsimojusiai statyti bendrovei.
Už gautus pinigus verslininkai skelbiasi ketinantys įsigyti itin šiuolaikiškos įrangos ir pastatą, kuriame dabar į užsienį išgabenamos atliekos virstų statybinėmis plokštėmis.
Tikinama, kad, įgyvendinus Norvegijos vyriausybės remiamą projektą, bendrovė esą būtų pirmoji kombinuotųjų pakuočių, populiariai vadinamų tetrapakais, atliekų perdirbėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.
Kas ta laimingoji įmonė, kuriai pavyko ūkio ministrą įtikinti, kad popieriuose braižomi užmojai virs realybe?
Pasirodė, jog milijonai skirti iki šiol tik formaliai egzistuojančiai bendrovei, kurios finansinė apyvarta buvo simbolinė.
Painūs bendrovės pėdsakai
Valstybės paramą gavusią įmonę „Polymer Recycling“ aptikti keblu.
Nors bendrovė tokiu vardu įregistruota dar 2011 metais, ji realiai niekada neveikė, todėl neturi jokių patalpų.
Tiesa, viešai nurodomu įmonės registracijos adresu Vilniaus pakraštyje esančioje Sandėlių gatvėje iki praėjusių metų vidurio buvo galima rasti bent jau buvusį jos akcininką ir vienintelį darbuotoją Vladą Venskutonį.
Įmonės steigėjas čia darbuojasi ir šiandien.
Greičiausiai jis atsiliepia ir viešai skelbiamu telefonu, bet vadovauja kitai bendrovei.
Paklausus, kur būtų galima aptikti kokių nors „Polymer Recycling“ pėdsakų, žmogus net nemėgino slapukauti – bendrovė buvo įregistruota, bet niekada neveikė. Bent jau iki praėjusių metų vidurio, kai ji dar priklausė V.Venskutoniui.
Bet liepą verslininkas įmonę pardavė. Naujaisiais jos šeimininkais tapo Albinas Zakarauskas ir Dainius Sakalauskas. Pastarasis dabar yra „Polymer Recycling“ direktorius ir vienintelis įmonės darbuotojas.
Patarė klausti vadovo
Nepaisant šių pokyčių, ūkio ministro pradžiuginti naujieji įmonės akcininkai pripažino, kad parodyti savo veiklos negali – bendrovė dar tik kuriama.
Bet ir verslininkų planai itin migloti.
„Matyt, Pabradėje“, – tik tiek sugebėjo atsakyti A.Zakarauskas, paklaustas, kur būtų galima kada nors surasti milijonais pamalonintą bendrovę.
Apie tai, kaip jokios veiklos iki šiol nevykdžiusi įmonė sugebės įgyvendinti ambicingą projektą ir iš kur jam gaus 55 proc. nuosavų lėšų, A.Zakarauskas patarė klausti vadovo D.Sakalausko.
Bet A.Zakarausko nurodytu telefonu atsiliepė ne jo verslo partneris, o kitas žmogus, prisistatęs Benediktu.
„Šiuo numeriu D.Sakalausko kai kas ieškojo ir prieš šešerius metus, kartais ieško ir dabar“, – nenustebęs paaiškino vyriškis.
Abejojo būsima sėkme
Solidžia parama pamalonintos „Polymer Recycling“ pavadinimas visiškai negirdėtas ir daugeliui „Lietuvos ryto“ kalbintų verslininkų, susijusių su atliekų perdirbimu.
Kai kurie jų abejojo, ar Ūkio ministerijos laiminamas projektas gali būti sėkmingas, nes Lietuvoje surenkama pernelyg mažai tokios rūšies atliekų, kurias ruošiamasi perdirbti, nebent mūsų šalis taptų jų importuotoja.
Rėtis buvo formalus
Bet tai, kad paramos milijonai atiteko iki šiol su atliekų perdirbimu nieko bendra neturėjusiai ir apskritai jokios veiklos nevykdžiusiai įmonei, iš Ūkio, Aplinkos ir Finansų ministerijų bei Norvegijos verslo skatinimo agentūros atstovų sudarytai projektų atrankos tarybai neužkliuvo.
Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius tvirtino, kad projektas atitiko žaliosios pramonės inovacijoms skirtos paramos kriterijus, aplinkosaugos reikalavimus. Tai esą nustatė ekspertai.
„Pateiktame projekte įmonė pagrindė turinti visą kompetenciją ir galimybes jį įgyvendinti. Tokios informacijos, kad įmonė nevykdo jokios veiklos, ministerija neturėjo“, – aiškino D.Kucevičius.
Pareigūnas pripažino, kad bene svarbiausias kriterijus atrenkant paramos gavėjus buvo ne jų veikla, bet formalumas, kurio daugelis kitų paraiškas pateikusių bendrovių neatitiko. Tai – įmonės registracijos data.
Į milijonus galėjo pretenduoti tik daugiau kaip prieš metus įregistruotos įmonės.
Nesukėlė jokių įtarimų
Akivaizdu, kad net įspūdingiausias „Polymer Recycling“ pateiktas projektas nebūtų sulaukęs Norvegijos milijonų, jei dabartiniai jos akcininkai verslą būtų įkūrę, tarkime, praėjusią vasarą.
Nors verslininkų įsigyta bendrovė neveikė, ji buvo įregistruota dar 2011 metais.
To pakako jos pateiktą projektą vertinusiai Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA).
Šios agentūros Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus viršininkė Sandra Remeikienė „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog tai, kad paramos gavėjai įmonę greičiausiai įsigijo tik siekdami laimėti atranką, įtarimų nesukėlė ir vertinimui įtakos neturėjo.
O kitus reikalavimus bendrovė esą atitiko.
Vertintojai įžvelgė veiklą
„Negali būti, kad įmonė visai neveiktų, nes vertinant tikrinami ir jos finansiniai dokumentai.
Vertintojas turėjo įsitikinti, kad įmonė pajėgi prie projekto prisidėti savo lėšomis.
Šiuo atveju bendrovei „Polymer Recycling“ į projektą teks investuoti beveik 3,6 mln. litų. Vadinasi, kažkokia veikla su kažkokia apyvarta turėjo vykti“, – svarstė CPVA atstovė.
S.Remeikienė teigė negalinti pasakyti, kokią veiklą įmonė vykdo, nes ją tikrino kiti vertintojai: „Bet jų finansinis balansas turėjo būti patikrintas ir, jei buvo nuspręsta skirti paramą, jis negalėjo būti minusinis.“
Patys netikėjo būsima sėkme
Kad „Polymer Recycling“, skirtingai nei bandė įtikinėti valdininkai, verslą pradeda nuo nulio, pripažino ir vakar „Lietuvos rytui“ paskambinęs D.Sakalauskas: „Mes turėjome idėją, bet realiai pradedame plyname lauke.“
Vienintelio paramą gavusios bendrovės darbuotojo teigimu, šiam projektui įgyvendinti reikėjo jau įregistruotos įmonės, todėl ir buvo įsigyta „Polymer Recycling“.
Su atliekų perdirbimu D.Sakalauskas prisipažino iki šiol nesusidūręs, daugiau reikalų turėjęs su kompiuterių remontu ir renginių organizavimu.
Bristi į naują verslą jį paskatinęs buvęs bendramokslis A.Zakarauskas – jis parodoje pamatė tą technologiją ir įtikino, jog tai perspektyvu.
„Daug kas sakė, kad mums nepavyks gauti paramos. Nemeluosiu, mes ir patys kartais tuo netikėjome.
Pasisekė, kad ir valdiškos institucijos į kai kuriuos dalykus žiūrėjo valdiškai. Joms, matyt, reikia uždengti tam tikrus punktus, todėl įstatymuose atrasdavo tai vienokių, tai kitokių išlygų“, – atviravo ūkio ministro apdovanotas verslininkas.
Atliekų žada atsivežti
Tačiau kol kas D.Sakalauskas neatskleidė būsimų projekto finansavimo šaltinių.
Verslininkas taip pat negalėjo atsakyti, kiek Lietuvoje surenkama atliekų, kurias įmonė ruošiasi pirkti ir perdirbti: „Įsivaizduoju, kad koks tūkstantis tonų.“
Bet šios srities specialistai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad šiuo metu šalyje surenkama ir perdirbama maždaug 300 tonų tokių atliekų.
Tai išgirdęs „Polymer Recycling“, planuojančios perdirbti net 2,4 tūkst. tonų atliekų, vadovas pareiškė, kad jas ketina pirkti iš kaimyninių šalių.
Buvo išdalyta 12 milijonų litų
* Paraiškas gauti paramą pagal Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programą buvo pateikusios 20 šalies įmonių.
* 16 atrankos dalyvių atkrito, nes daugelis jų buvo įregistruotos vėliau, nei reikalauta.
* Beje, tarp išbrokuotų įmonių buvo ir kartu su partneriais iš Norvegijos paramos siekusi bendrovė „Ecso“, kuriai vadovauja buvęs „Polymer Recycling“ savininkas V.Venskutonis.
* Ši įmonė, kuri prekiauja jau paruoštomis perdirbti antrinėmis žaliavomis, siekė gauti 1 mln. eurų (3,453 mln. litų). Už juos ketino įsigyti ir įdiegti įrangą, kuri leistų efektyviau tvarkyti ir regeneruoti atliekų kiekį.
* Ūkio ministras E.Gustas paskutinėmis praėjusių metų dienomis pagal šią programą paskirstė 12 mln. litų (beveik 3,5 mln. eurų) paramos.
* Be „Polymer Recycling“, 1 mln. eurų gavo bendrovė „Veika“. Ji šiuos pinigus žadėjo naudoti naujai tapetų gamybos technologijai sukurti.
* Beveik 600 tūkst. eurų (per 2 mln. litų) paramą taip pat gavo „SG dujos“. Suslėgtas gamtines dujas gaminanti įmonė už gautą paramą planuoja patobulinti gamybos technologinius procesus, kurie padės sumažinti dujų poveikį aplinkai, padidinti gamtos išteklių panaudojimo efektyvumą.
* Dar viena paramą gavusi bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ numato sukurti naują popierinę pakuotę mineraliniam vandeniui. Tam ji kartu su partnere iš Norvegijos gavo maždaug 1 mln. eurų.
Ūkio ministerija: įmonė reikalavimus atitiko
Ūkio ministerija informuoja, kad tvarka, pagal kurią teikiama parama įmonėms iš 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšų, yra parengta bendradarbiaujant su programos partnere Norvegijos agentūra „Innovation Norway“ ir suderinta su Finansinių mechanizmų valdyba, kuri atstovauja Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijai.
Paraiškas gauti paramą iš 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų vertina CPVA, kuri turi užtikrinti, kad projektai būtų įvertinti vadovaujantis gairėse pareiškėjams nustatytais reikalavimais. CPVA, atlikusi paraiškų vertinimą, rengia paraiškų vertinimo ataskaitas ir teikia Ūkio ministerijai.
CPVA, įvertinusi bendrovės „Polymer recycling“ paraišką, konstatavo, kad ji atitinka visus paramai gauti nustatytus reikalavimus ir bendrovės projektą pateikė projektų atrankos komitetui.
Kartu su paraiška įmonė „Polymer recycling“ pateikė dokumentus, kuriais remdamasi CPVA įsitikino, kad įmonė „Polymer recycling“ turės patikimus ir pakankamus finansinius išteklius ir galės užtikrinti savo veiklos tęstinumą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.
Projektų atrankos komitetas priėmė sprendimą rekomenduoti skirti paramą įmonės „Polymer recycling“ projektui.
Projektų atrankos komitetą sudaro Norvegijos agentūros „Innovation Norway“, Finansinių mechanizmų valdybos, atstovaujančios Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijai, Ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Finansų ministerijos ir Lietuvos inovacijų centro atstovai.
Ūkio ministerija, atsižvelgusi į projektų atrankos komiteto rekomendaciją, priėmė sprendimą dėl paramos lėšų skyrimo.
Įmonė projektą galės pradėti įgyvendinti po to, kai tarp Ūkio ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir įmonės „Polymer recycling“ bus sudaryta trišalė sutartis dėl projekto įgyvendinimo. Ši sutartis bus pasirašyta tik tada, kai bendrovė „Polymer recycling“ CPVA pateiks sutartį dėl paskolos suteikimo iš trečiųjų šalių, kuria užtikrins, kad įmonė turi reikiamų finansinių išteklių projektams įgyvendinti. Vykdydamas šį projektą pareiškėjas įsipareigoja padengti 55 proc. projekto vertės savo lėšomis.
Žaliosios pramonės inovacijų programa finansuojama 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis. Žaliosios pramonės inovacijų programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Norvegijos verslo skatinimo agentūra „Innovation Norway“.
