Ar Lietuvoje yra su terorizmu siejamų asmenų? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, kad mūsų šalyje stebimi kai kurie įtartini asmenys, kurie gali būti siejami su ekstremizmu.
Trečiadienį Seime apie pasirengimą terorizmo grėsmėms ir apie tai, kaip su šiuo reiškiniu reikėtų kovoti, NSGK nariai kalbėjosi uždarame posėdyje, kuriame dalyvavo ir generalinis komisaras Linas Pernavas bei Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina.
Grėsmė - maža
A.Paulauskas konstatavo, kad nors Lietuvoje nustatytas žemas terorizmo grėsmės lygis, tačiau visoje Europoje, tai pat ir Lietuvoje, kreipiama daugiau dėmesio į žmones, kurie yra grįžę iš Sirijos.
„Akivaizdaus pavojaus nėra, bet teroristai visada smogia ten, kur mažiausiai tikimasi. Žinodami pasaulinį kontekstą, negalime atsipalaiduoti ir sakyti, kad viskas gerai. Gąsdinti žmonių nereikia, bet tarnybos turi stebėti, keistis informacija ir reikiamu metu perspėti žmones“, – sakė jis.
A.Paulauskas minėjo, kad Lietuvoje stebimi ir tam tikri įtartini asmenys, kurie gali būti siejami su ekstremizmu.
Paklaustas, ar Lietuvos institucijos turi informacijos apie lietuvius, kurie galimai susiję su ekstremistais, A.Paulauskas sakė, kad informacija apie tokius asmenis renkama: „Tokią informaciją renka Valstybės saugumo departamentas. Duomenis apie juos turi VSD.
Jei tokie asmenys keliauja, juda, apie juos informacija perduodama kitoms šalims. Lietuvoje jie stebimi, jų yra nedaug. Kitas dalykas, kad negalima jų priskirti prie teroristų, bet tai žmonės, kuriuos reikia stebėti.“
Tokių asmenų, anot A.Paulausko, yra apie dešimt. NSGK pirmininkas pabrėžė, kad tarnaujančių ir grįžusių iš Sirijos asmenų Lietuvoje nėra.
VSD neatlieka funkcijų
Be to, paaiškėjo, kad Lietuvoje trūksta koordinavimo strateginiu lygmeniu. Ką tai reiškia?
Anot A.Paulausko, dabar veikiantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris įpareigojo VSD koordinuoti šią veiklą, ir vėliau Vyriausybės nutarimas dėl tokios koordinavimo komisijos sukūrimo iš esmės neveikia.
„Manome, kad reikėtų peržiūrėti ir šią funkciją pavesti vidaus reikalų ministrui, kuris turėtų strateginiu lygmeniu koordinuoti visą darbą ir taptų atsakingas už informacijos analizę, funkcijų tarp institucijų paskirstymą.
Kitaip sakant, kad būtų viena institucija ir vienas asmuo, kuris imtųsi atsakomybės“, – sakė A.Paulauskas.
VSD ginčija priklausomumą, nors teisės aktai juos įgalioja tai daryti.
„Jie nors įgalioti, bet iš esmės, to darbo neatlieka. Išteklių gal ir yra, bet klausimas, ar yra noro. Antras dalykas: žvalgybos institucijos neturėtų koordinuoti vyriausybinio lygmens įstaigų“, – sakė A.Paulauskas.
Jis pabrėžė, kad, nutikus teroristiniam aktui, suirutės nekiltų, visi elgtųsi pagal nustatytus teisės aktus. Be to, policijoje yra įsteigtas specialus padalinys, kuriame dirba 11 žmonių. Tiesa, papildomų išteklių šiam padaliniui neskirta, nors VSD vienu metu turėjo ir atskirą departamentą.
„Aišku, yra ir „Aras“, kuris reikalauja finansinių investicijų. Jiems reikia keisti ginkluotę, ekipuotę“, – minėjo A.Paulauskas.
G.Grina – ramus
„Grėsmė yra sąlyginė. Europos Sąjungos masteliu grėsmė yra išaugusi, Lietuvos atžvilgiu – negalima taip drąsiai teigti. Kalbame apie tai, ar institucijos yra pasirengusios duoti atsaką“, – po posėdžio kalbėjo G.Grina.
Paklausus, ar institucijos yra pasirengusios atsakui, VSD vadovas pabrėžė nekalbantis už kitus. Saugumas, G.Grinos teigimu, renka informaciją.
„Kuo daugiau galimybių, tuo lengviau surinkti (informaciją. – Red.), o mūsų galimybes lemia ištekliai. Ką mes turime, teikiame atsakingoms institucijoms. Kaip ir Vokietija, Prancūzija, gyvename Šengeno erdvėje, todėl negalime pasakyti, kas prieš kelias minutes įvažiavo į Lietuvą, kas išvažiavo. Tai sunku kontroliuoti, kol negauname faktų.
Breiviką visi atsimena? Kas prieš tai Norvegijoje sakė, kad padidėjusi grėsmė? Niekas nesakė, paukšt, ir atsitiko įvykis. Reikia atkreipti dėmesį, ar visuomenė pasiruoši reaguoti į tokius dalykus“, – sakė G.Grina.
Primename, kad sausio 7 dieną satyrinio Prancūzijos savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje buvo nužudyta 12 žmonių. Dar keturi žmonės žuvo per įkaitų dramą žydų košerinėje parduotuvėje Paryžiuje.
