„Dar prieš įvykius Ukrainoje vyravo nuomonė, kad Lietuvai užtenka tik ekspedicinių pajėgų – apie 3000 karių, kuriuos mes siųstume į įvairias misijas. Įvykiai Kryme parodė, kad taip vadinamiems „žaliesiems žmogeliukams“ reikalinga rimta atsvara.
Šie „žmogeliukai“ – tai kariai, kurie visiškai netrukdomi įėjo ir užėmė strateginius objektus. Jeigu būtų buvusi tinkama ginkluota apsauga, galbūt agresoriaus planas ir nebūtų sėkmingas“, – kalbėdamas apie Ukrainos pamokas ir Lietuvos prevencinį pasirengimą, susirūpinimą išreiškė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Aptarė šauktinių karių poreikį
Pasak LVK prezidento, dabar yra pats laikas kelti patriotinę dvasią ir galbūt net grąžinti šauktinių kariuomenę. „Žinoma, tai turėtų būti kitoks modelis, negu buvo, tačiau įvedus bent metų ar pusmečio privalomąją tarnybą, kiekvienas jaunas pilietis gautų bazinį karinį išsilavinimą bei pagrindines žinias, svarbias iškilus realiai grėsmei“, – svarstė V. Sutkus, pasitelkdamas Šveicarijos ir Izraelio pavyzdžius.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko nuomone, profesionalūs kariai yra labiau motyvuoti ir geriau pasirengę kariniams veiksmams, tačiau ministerija yra numačiusi aktyviai remti visuomenei skirtų informacinių stovyklų, Šaulių sąjungos veiklą, siekia populiarinti kario profesiją ir tam yra numačiusi skirti apie 300 000 eurų per metus.
Ministras patikino, kad kilus pavojui nepasikartos 1940-ųjų metų istorija, kuomet Lietuvos kariuomenė sudėjo ginklus be mūšio. „Esu įsitikinęs, kad mūsų kariai tokiu atvejų kariautų net ir be įsakymo. Turime pakankamą žmonių kiekį, kurie mokėsi labai moderniai gintis ir neprisileisti priešo“, – teigė J. Olekas.
Svarbios technologijos ir jų tiekėjai
„Šiuo metu mums yra itin svarbios technologijos, kurias turime įsigyti“, – pabrėžė ministras, todėl Krašto apsaugos ministerija siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos gynybos pramonės atstovais, taip pat plėtoja nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą mokslo, tyrimų ir technologijų srityse.
Šiemet planuojama padidinti ir tarnaujančių karių skaičių, taigi jiems reikės daugiau uniformų, daugiau maisto, šovinių, ginkluotės ir ekipuotės. Krašto apsaugos ministerija jau turi parengusi planus kariuomenės įrangai įsigyti iki 2020 metų. Taip pat bus skelbiami konkursai ir naujoms patalpoms statyti ar modernizuoti.
Pirktų lietuvišką ginkluotę
Kalbant apie strateginius planus vystyti Lietuvos krašto gynybos pramonę, ministras kvietė verslo atstovus bendradarbiauti teikiant kariuomenei reikalingą produkciją. Pasak ministro, prioritetas būtų skiriamas Lietuvos tiekėjams, tačiau būtina, kad Lietuvos verslas galėtų pasiūlyti modernius ir kokybiškus gaminius.
„Dalies ginkluotės Lietuva negamina ir negamins, bet Lietuvos verslas turi galimybę tiekti platų spektrą ne tokios stambios, modernios produkcijos, pavyzdžiui, įvairius akinius, naktinio matymo prietaisus ir kt. Mes turime bendrauti, kad verslas žinotų mūsų poreikius, o mes – jų produktus ir galimybes. Pavyzdžiui, kariuomenei reikia gerų apsauginių liemenių. Jeigu kas nors gali jas pasiūlyti, mes padėsime atlikti gaminių karinę ekspertizę, reikalingus tyrimus poligonuose ar šaudyklose“, – sakė J. Olekas.
Saugumo užtikrinimą lems ir skiriamas biudžetas
Susitikime su verslo atstovais, J. Olekas taip pat palygino Lietuvos, sąjungininkų ir galimų agresorių pagrindinius skaičius, lemiančius karinį pajėgumą.
„Dešimt paskutinių metų mes vis mažinome krašto apsaugai skiriamą biudžetą, tačiau Rusija per visus dešimt metų jį tolygiai didino. Situacija turi pasikeisti ir 2020-ais metais Lietuvos karinis biudžetas turėtų pasiekti 2 proc. BVP arba apie 1 milijardą eurų“, – sakė J. Olekas.
Iki 50 proc. šio biudžeto turėtų būti skiriama karių išlaikymui, o 20 proc. – karinės technikos modernizavimui.
Pasak ministro, dabar Rusijos oficialus karinis biudžetas siekia 90 milijardų dolerių, tačiau Lietuvos – 600 milijonų dolerių. Karių turime apie 12 tūkst., palyginimui, Rusija turi milijoną, Jungtinės valstijos – 20 milijonų, o NATO – per 3 milijonus karių.
