„Jeigu reikės, susikibsime rankomis ir gyva tvora apjuosime įvažiavimą į būsimą nuodų gaminimo fabriką“, – sakė piketą surengę sunkiai emocijas valdantys kaunataviškiai. Kaimo žmonės sunerimę dėl grėsmės jų gyvenamajai aplinkai ir veiklai, iš kurios pragyvena, – ekologiniam ūkininkavimui, kaimo turizmui, bitininkavimui.
Verslą plėtos buvusiose dirbtuvėse
Pastarosiomis dienomis Ž.Bareikiui teko atlaikyti ne vieną žemaičių ataką. Sausio 9-ąją Klaipėdos rajone, Gargžduose, gyvenantis verslininkas Kaunatavos bendruomenės namuose pristatė planuojamą ūkinę veiklą, kurios ruošiasi imtis miestelyje, viename mechaninių dirbtuvių pastate, ir jos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Susitikime dalyvavo Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės vicemeras Petras Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės apsaugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas, Upynos seniūnas Donatas Želvys, Kaunatavos kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Butikienė.
Buvusias dirbtuves Ž.Bareikis įsigijo prieš dvylika metų.
Verslininkas papasakojo, jog ruošiasi rekonstruoti seną gamybos/pramonės dirbtuvių pastatą. Plastiko perdirbimo verslą sumaniusio gargždiškio teigimu, iš surinkimo punktų ir prekybos centrų gautas antrines žaliavas – plastiką perdirbtų mechaninio apdorojimo būdu.
Planuojama, jog didžiąją dalį – net 90 proc. – viso perdirbti numatomo kiekio sudarys polietilenas ir tik 10 proc. – polipropilenas.
Bus atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas
Sklypo (jo plotas – 0,8650 ha) su statiniais, kur planuojamas plastiko gaminių perdirbimas, artimiausi kaimynai: artimiausias gyvenamasis namas – už 105 metrų, Kaunatavos pagrindinė mokykla – už 480 metrų, vandenvietė – už 195 metrų. Artimiausia saugoma teritorija – Virvytės hidrografinis draustinis nutolęs 4 kilometrus, artimiausia nekilnojamoji kultūros vertybė – Žemalėnų kaimo senosios kapinės – už 2,9 kilometro.
Verslininko argumento, kad plastiko gaminių perdirbimas naudingas gamtai, Kaunatavos gyventojai nenorėjo girdėti. Vis dėlto Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus pateiktoje atrankos išvadoje dėl plastiko gaminių perdirbimo poveikio aplinkai vertinimo rašoma, jog perdirbama panaudota polietileno plėvelė sumažins komunalinių atliekų sraute esančių plastiko atliekų patekimą į sąvartyną. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus vedėja Virgilija Kozakienė nusprendė, kad plastiko gaminių perdirbimui Kaunatavos miestelyje poveikio aplinkai vertinimas – neprivalomas. Tačiau gyventojus galima nuraminti, kad bus atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
Apkaltino informacijos slėpimu Pristatydamas verslą Ž.Bareikis paaiškino, kad plastiko perdirbimo technologiją būsimoje įmonėje sudarys dvi linijos: automatinė smulkinimo, plovimo, džiovinimo ir plastiko perdirbimo. Perdirbimo technologija – iš antrinių žaliavų smulkinimo, plovimo, nusausinimo ir granuliavimo. Ši ūkinė veikla turėtų prasidėti 2015-ųjų metų antroje pusėje. Upynos seniūnas D.Želvys, pasidžiaugęs verslininko iniciatyva, priekaištavo, kad įgyvendinti idėją pradėjo nepasitaręs su Kaunatavos bendruomene. Jo nuomone, verslininkas pirmiausia turėjo informuoti gyventojus ir tik paskui teikti prašymą Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriui.
Be to, bendruomenės nariai įžvelgė klastą dėl neva slepiamos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą. „Kodėl skelbimas apie projektą išspausdintas ne vietos spaudoje, o „Lietuvos aido“ laikraštyje?“ – teiravosi žmonės.
Priminė gėdą – šiukšlyną Ž.Bareikis naujojoje įmonėje ketina darbą organizuoti dviem pamainomis. Per vieną pamainą per mėnesį būtų perdirba iki 100 tonų polietileno.
Bendruomenės nariai susitikime nerimavo dėl panaudoto vandens šalinimo, krovinių vežimo, galinčių sklisti nemalonių kvapų ir keliamo triukšmo. Bitininkai nuogąstavo, ar polietileno perdirbimo fabrikas nepablogins medaus kokybės ir neturės neigiamos įtakos bitėms. Remigijaus ir Virginijos Gailių sodininkystės ir augalininkystės ūkis pernai pateko tarp biodinaminės žemdirbystės ūkių. Jų produkcija žymima ženklu, užtikrinančiu, kad produktai aukščiausios kokybės ir išauginti tausojant aplinką. Tad suprantama, jog planuojama antrinių žaliavų perdirbimo įmonės kaimynystė sukėlė tikrą audrą. Dešimtį metų ekologine žemdirbyste užsiimantis kaunataviškis R.Gailis, kurio kaimynystėje – už 140 metrų ketinama perdirbti polietileną, suabejojo, ar jo sertifikuotas ūkis iš viso galės toliau veikti. Be to, R.Gailis bėrė priekaištus Ž.Bareikiui, kad šis prieš dvylika metų įsigijęs pastatą daro miesteliui gėdą – neiškuopia šiukšlyno.
Mato pavojų kaimo turizmui Kaunatavoje yra 16 ekologinės žemdirbystės ūkių, populiarios kaimo turizmo sodybos. Vienos jos savininkas Virginijus Keinys neslėpė nelaukiantis naujojo kaimyno. „Žilvinai, savo galvą kišate po giljotina“, – neišlaikė V.Keinys, kurio įsitikinimu, miestelyje atsiradus perdirbimo įmonei jo verslo laukia miglota ateitis. Jis verslininkui pasiūlė perdirbimo verslą kurti Gargžduose arba su šeima persikelti pas juos į Kaunatavą. „Čia gyvendamas, tokio fabriko nekursi“, – tvirtino vietiniai gyventojai. Ūkininkas Augustinas Martinkus nerimavo, ar miestelio valymo įrenginiai pajėgs išvalyti fabriko nuotėkas. „Kas bus, jeigu teršalai pateks į Virvytę ir užterš Virvytės kraštovaizdžio draustinį?“ – susirinkusiųjų klausė ūkininkas, kurio nuomone, Ž.Bareikiui pirma reikėjo apsigyventi Kaunatavoje, susipažinti su bendruomene ir tik paskui svarstyti apie perdirbimo verslo įkūrimą.
A.Martinkus išsakė savo nuomonę, kad naujasis verslas labiau tiktų už miestelio ribų, ir netgi pasiūlė perleisti savo daržovių sandėlį.
Kaunataviškiai baiminasi ir dėl tiltelio. Esą kasdien važinės sunkiasvoris transportas, kuris atveš polietileno žaliavą ir išveš perdirbtą produkciją.
Įdarbins 15 žmonių Išklausęs gyventojų nuogąstavimų, Ž.Bareikis aiškino, jog kvapai, triukšmas netrukdys gyventojams gyventi įprastą gyvenimą. Be to, atsiras darbo vietų – bus įdarbinta 15 žmonių. Seimo narys V.Bukauskas akcentavo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas. Ūkininkas R.Gailis, nepajėgdamas sulaikyti emocijų, braukdamas ištryškusią ašarą, tarė, jog nenorintis, kad po kelių dešimtmečių moterys gimdytų apsigimusius vaikus, ir pasitraukė iš diskusijos.
Surengtas piketas Susitikime užvirusios aistros nenurimo. Sausio 14-ąją Kaunatavos miestelyje, prie buvusių mechaninių dirbtuvių, kur planuojama atidaryti, kaunataviškių nuomone, fabriką monstrą, surengtas piketas.
Tarp plakatais apsiginklavusiųjų – ir vaikai, ir suaugusieji.
Piketo dalyviai susirinko į Kaunatavos kultūros centro salę, prie durų budėjo policijos pareigūnai. Gargždiškis Ž.Bareikis bandė apginti savo poziciją, tačiau, atrodo, perdirbimo vizija susižavėjusio verslininko laukia rimtas iššūkis. Vietos gyventojai žada jokiais būdais panaudoto polietileno ir plastiko į savo miestelį neįsileisti.
Galbūt skeptiški žmonės pakeistų savo nuomonę, jeigu verslininkas surengtų pažintinę ekskursiją į polietileno ir plastiko perdirbimo įmonę. Tokį „vaistą“ pirmajame susitikime su gyventojais pasiūlė Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės apsaugos poskyrio vedėjas R. Račkauskas.
