Buvę ir esami miestų, rajonų vadovai, jų pavaduotojai, savivaldybių valdininkai, vienas kitas Seimo narys ar už jo borto atsidūręs politikas. Tokia tendencija krinta į akis pasižvalgius po pretendentų į merus sąrašus.
Vakar buvo paskutinė diena, kai dar buvo galima įšokti į tiesioginių merų rinkimų, vyksiančių kovo 1-ąją, traukinį.
Kas suspėjo tai padaryti ir pretenduoja įeiti į istoriją kaip pirmą kartą tiesiogiai žmonių išrinktas miesto ar rajono vadovas?
Kol kas aišku, kad galimybė įsiamžinti nusišypsos maždaug kas aštuntam iš beveik 450 pretendentų būrio. Daugiausia šansų patekti į istoriją turės Birštono ir Rietavo politikai, kur dėl mero posto varžysis tik po tris kandidatus.
Dėl mero kėdės seilę varvina net septyniolika dabartinių Seimo narių ir vienas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Lenkų rinkimų akcijos vedlys trokšta vadovauti Vilniui.
Karščiausia kova – Kaune
Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausia konkurencija – didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Kauno mero regalijų sieks net šešiolika pretendentų.
Be dabartinio mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko, susigrąžinti šį postą siekia dar trys anksčiau Kauno vadovais buvę veikėjai – Liberalų sąjūdžio kandidatas Rimantas Mikaitis, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Erikas Tamašauskas ir Vytautas Šustauskas, kurį šįkart iškėlė Kovotojų už Lietuvą sąjunga.
Ubagų Karaliumi kažkada tituluotas V.Šustauskas šįkart turės ne ką mažiau spalvingų varžovų. Antai valdyti Kauną siekia ne tik milijonierius Visvaldas Matijošaitis, bet ir Emigrantų partijos vedlys Juozas Murauskas, taip pat anksčiau iš rinkimų dėl nuslėpto teistumo sovietmečiu pašalintas Kęstutis Pūkas, buvęs parlamentaras Stanislovas Buškevičius.
Kaune į merus taikosi ir du dabartiniai Seimo nariai – socialdemokratė Orinta Leiputė bei Darbo partijai priklausantis buvęs parlamento pirmininkas Vydas Gedvilas.
Žmonos stengiasi neatsilikti
Dėl sostinės mero regalijų tiesioginiuose rinkimuose varžysis net trys Seimo nariai.
Šis postas vilioja liberalą Remigijų Šimašių, „tvarkietį“ Petrą Gražulį ir Mišriai grupei priklausantį Naglį Puteikį. Pastarasis užkariauti Vilnių užsimojo su partija „Lietuvos sąrašas“.
Iš viso Vilniuje dėl posto grumsis 12 kandidatų. Tiek pat jų prie mero kėdės išsirikiavo ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje, kur viena pretendenčių – N.Puteikio sutuoktinė Nika Puteikienė.
Į vietos valdžią veržiasi dar dviejų parlamentarų žmonos.
Kaunui norėtų vadovauti šiuo metu bėdų su teisėsauga turinčio „tvarkiečio“ Rimo Ručio sutuoktinė advokatė Aušra Ručienė, o Molėtams – šiame krašte į parlamentą išrinkto „darbiečio“ Petro Čimbaro žmona Jolita Čimbarienė.
Nestabdo net postas Seime
Kodėl vietos savivaldos rinkimai taip traukia į didžiąją politiką prasibrovusius parlamentarus?
Viena tokių – Seimo Audito komitetui vadovaujanti Jolita Vaickienė, nusprendusi siekti Kretingos rajono mero posto. Apie tikrąsias tokio sprendimo priežastis valdančiajai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausanti parlamentarė labai atvirauti nebuvo linkusi.
J.Vaickienė tikino, kad dirbti Seime jai patinka, vis dėlto vilioja ir galimybė išbandyti jėgas tiesioginiuose mero rinkimuose: „Manau, dirbdama rajone dabar būčiau daug naudingesnė nei Seime. Turiu patirties ir gebėjimų vadovauti rajonui, kuris dėl savo geografinės padėties gali tapti ypač patrauklus.“
Politikė taip pat pripažino, kad dairytis į savivaldą verčia ir neaiški valdžioje esančios partijos padėtis.
„Partijai dabar ypač svarbu sustiprinti savo pozicijas rajonuose“, – užsiminė J.Vaickienė. Ji nemano, kad išėjusi iš Seimo gali visiems laikams užkirsti sau kelią grįžti į didžiąją politiką.
Nori ištaisyti klaidas?
Tuo metu Raseinių rajono vadovo posto sieksiantis Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Ačas neslėpė, kad įstatymų leidėjo darbas Vilniuje jam gerokai apkarto.
Šis politikas jau sėdėjo Raseinių mero krėsle, į jį klestelėjo nesulaukęs praėjusio Seimo kadencijos pabaigos. Tačiau Raseiniuose R.Ačas ilgai neužsibuvo, nes 2012 metų rudenį pagal partijos sąrašą buvo išrinktas į Seimą.
Ar rinkėjai dar kartą patikės tarp Seimo ir savivaldos besiblaškančiu ir vietos tarsi nerandančiu politiku?
„Situacija stipriai pasikeitusi. Esu išmestas iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, pagal kurios sąrašą buvau išrinktas į Seimą, nors labai to nesiekiau.
Dabar priklausau kitai frakcijai, todėl mano turimas mandatas yra lyg ir ne mano. Norėčiau jį sugrąžinti tikriesiems jo šeimininkams“, – kalbėjo R.Ačas.
Jeigu šiam politikui pavyktų laimėti, į Seimą pretenduotų sugrįžti Egidijus Klumbys.
Pats R.Ačas teigė pagaliau įsitikinęs, kad Seime jam – ne vieta: „Pabuvęs meru pajutau, kad esu labiau ūkio žmogus, vadovas. Dabartinis darbas Seime man šiandien tapo nebepriimtinas. Ėmiau nebekęsti rietenų.“
Ar tokios abejonės negraužė anksčiau, kai turėdamas darbo Seime patirties vis dėlto paliko mero postą?
„Išvažiuodamas iš Raseinių parinkau sau įpėdinį. Juo tapo Algimantas Mielinis. Bet jau kurį laiką dėl jo tenka raudonuoti, matau, kad padariau didelę klaidą. Reikia grįžti ir šią klaidą ištaisyti“, – teisinosi R.Ačas.
Buvusieji trokšta sugrįžti
Susigrąžinti turėtą postą veržiasi ne vien tik R.Ačas ar jo įpėdinis.
Kandidatų, kurių biografiją puošia įrašas apie vadovavimą, apstu visose savivaldybėse, tačiau bene daugiausia – Šilutės rajone. Čia iš devynių pretendentų net penki jau yra ragavę mero duonos.
Be dabartinio mero „tvarkiečio“ Vytauto Laurinaičio, į šį postą bandys sugrįžti dukart jame jau buvęs dabartinis vicemeras Virgilijus Pozingis bei Arvydas Jakas, pastaruoju metu buvęs vienas įmonės, kuri teikia konsjeržų (asmeninių asistentų visiems gyvenimo atvejams. – Red.) paslaugas, vadovų.
Šioje savivaldybėje merų kaita buvo tokia dažna, kad juo spėjo pabūti ir dabartiniai pretendentai į postą Šarūnas Laužikas bei Daiva Žebelienė. Abu juos iškėlė visuomeniniai komitetai.
Į merus taikosi ir dabartinis savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Sigitas Šeputis, ir siekiantis neatsilikti jo pavaduotojas liberalas Raimundas Ambrozaitis.
Nebūtų vien tik vazonas
Kur kas didesnė kandidatų įvairovė Alytuje. Šiame mieste, be dviejų savivaldybei jau vadovavusių pretendentų, tiesioginiuose rinkimuose laimėti tikisi Vytautas Grigaravičius.
Buvęs policijos generalinis komisaras sprendimą siekti gimtojo miesto mero posto pavadino avantiūra, tačiau tikino, kad jei būtų išrinktas, nebūtų vien tik vazonas ant palangės.
Mirga spalvingi asmenys
Į savivaldybių vadovus taikosi ir gausus būrys buvusių Seimo narių.
Antai Biržams norėtų diriguoti buvęs vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas. Mokesčių Lietuvoje nemokančio milijonieriaus kandidatūrą į merus iškėlė jo paties vadovaujama nykštukinė Respublikonų partija.
Į Šiaulių vadovus veržiasi pastaruoju metu labiau dėl žmonos Monikos šmėžavimo pramogų versle vis dar prisimenamas buvęs Seimo narys Andrius Šedžius. Jo kandidatūrą iškėlė Lietuvos liaudies partija, kurią jis perėmė iš pasiligojusios ekspremjerės Kazimieros Prunskienės.
Mero posto sieks ir buvęs Seimo vadovas Viktoras Muntianas. Buvusio „darbiečio“ kandidatūrą į Kėdainių vadovus iškėlė Liberalų sąjūdis.
Pretendentų sąrašuose gali atrasti ir daugiau spalvingų asmenų.
Pavyzdžiui, norą vadovauti Kaišiadorims pareiškė vos aštuonias klases baigęs 34 metų Mindaugas Filipavičius.
Šis bedarbis vyras išgarsėjo per praėjusius prezidento rinkimus, kai pareiškė, kad yra Dievo pašauktas būti Lietuvos vadovu. Kadangi dėl amžiaus cenzo M.Filipavičius pats rinkimuose dalyvauti negalėjo, vietoj savęs kandidatu į prezidentus registravo bedarbį iš Kaišiadorių Alfredą Aliukevičių.
Pribloškiantis atvirumas
Šįkart M.Filipavičius apie save nedaugžodžiauja, bet kai kurie kiti kandidatai Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiamose jų biografijose atsiveria itin plačiai.
Pavyzdžiui, galima sužinoti, kur vos nutirpus sniegui vaikystėje mėgdavo maudytis pretendentė į Raseinių merus Daiva Šeškauskaitė. Su užsieniečiu vyru tris vaikus – Algirdą, Brutenį ir Douglasą – auginanti moteris prisistato esanti vaidilė, atliekanti ritualines apeigas.
Kiti pretendentai pasigiria pažintimis. Antai anksčiau Alytui vadovavęs ir vėl šio posto siekiantis konservatorius Dobilas Kurtinaitis prisipažino turėjęs progų pabendrauti ne tik su Stasiu Lozoraičiu, Valdu Adamkumi, Vytautu Landsbergiu, bet ir grupės „Boney M“ lyderiu Bobbu Farrellu.
Į vieną vietą – dešimt valdžios norinčių asmenų
* Vakar baigėsi terminas, kai savivaldybių rinkimų komisijoms turėjo būti pateikti kandidatų sąrašai ir pareiškiniai dokumentai.
* Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, pateikti beveik 500 kandidatų į tarybas sąrašai ir maždaug 16 tūkst. kandidatų pareiškiniai dokumentai. Visų 60 savivaldybių tarybose yra apie 1,5 tūkst. narių.
* Kandidatais į savivaldybių merus pretenduoja tapti kone 450 piliečių, tačiau ne visi jie gali atitikti įstatymų reikalavimus.
* Tai paaiškės po sausio 20 dienos, kai pretendentai į merus ir savivaldybių tarybų narius turės pateikti lapus su jų kandidatūras remiančių rinkėjų parašais.
