Už mergaitę vyresnis tos pačios mokyklos moksleivis pateikė savą šios tragiškos istorijos versiją. Paauglys tvirtino, kad patyčios velionę mergaitę kankino praėjusią vasarą, o pastaruoju metu jau buvo nurimusios. Jo manymu, tai negalėjo būti pagrindinė savižudybės priežastis.
Pasirodžius straipsniui, kuriame paviešinti jo prisipažinimai, kad ir jis tyčiojosi iš bendraamžės, paaugliui teko laikinai išjungti savo paskyras socialiniuose tinkluose – jo vardą ir pavardę išplatino pasipiktinę žmonės.
„Labai tikiuosi, kad man neteks kentėti visų tų grasinimų. Nėra smagu, kai mane vadina žmogžudžiu. Kalčiausias likau aš, nors daugiausia išsidirbinėjo jos bendraklasiai“, – pasakojo paauglys.
- Internete prisipažinai, kad tyčiojaisi iš mergaitės, kuri praėjusią savaitę nusižudė. Kas iš tiesų vyko?
– Pirmiausia dėl atsakymų internete. Ten mano klaida – prisipažinęs, kad iš jos tyčiojausi, nepasakiau, jog tai buvo pernai vasarą, kai sklido gandas, kad ji santykiavo su vaikinu.
Po to man jos pagailo ir tos patyčios buvo aprimusios, mes su ja bendravome. Na, toks tas bendravimas – persimesdavome keliais žodžiais, bet tai nebuvo nieko blogo. Pastebėdavau, kad ji mokykloje yra viena, bet atstumta nebuvo, bendraklasės jos neignoravo.
– Kas tiksliai įvyko vasarą, nuo ko prasidėjo tos patyčios?
– Pasklido gandas, nežinau, ar tai tikrai tiesa, kad ji glamonėjo vieną vaikiną. Švelniau kalbant, ir tas vaikinas viską pasakė.
Bet kai jos kažkas paklausė, ji to neneigė, tik parašė tam vaikinui maždaug taip: „Kodėl tu visiems viską pasakoji?“ Aš tik girdėjau kalbas, tikrai nesu prisidėjęs.
– Kaip konkrečiai tyčiojaisi (tyčiojotės) iš mergaitės?
– Tiesiog esame paklausę, kaip ten buvo su tuo vaikinu. Tai buvo patyčios? Grupė mokinių prie visų klausdavo, pasakodavo kitiems, ją gėdydavo. Bet tai nebuvo koks nors smurtas, niekas nekišdavo prie jos rankų, nestumdydavo.
– Kas buvo aršiausi? Ar buvo vienas pagrindinis „organizatorius“?
– Nebuvo jokio organizatoriaus, tiesiog čia mažas kaimas, kur viename gale ką nors padarysi, kitame nuaidės, ir tos kalbos greitai sklido.
– Kaimo gyventojai minėjo skelbimus „Facebook“, kur apie ją rašyta, esą ji teikė lytines paslaugas. Tokie skelbimai buvo ar nebuvo?
– Apie tai tikrai nieko nežinau, pats nustebau. Klausiau draugo, jis irgi to nežinojo. Manau, visa tai yra briedas.
– Sukurta?
– Taip. Niekas tokių nesąmonių nebedaro, nes greitai pamokome tokius.
– Kada paskutinį kartą iki savižudybės matei ją?
– Mačiau antrą Kalėdų dieną, paskutinį kartą ˜– gal sausio 5 dieną (mergaitės kūnas rastas sausio 12 d. – Red.). Bet kažkaip nepamenu jos mokykloje. Gal ėjo, bet nepamenu, neatkreipiau dėmesio.
– O buvo kokia konkreti priežastis, dėl ko pastaruoju metu iš jos buvo tyčiojamasi?
– Pastaruoju metu net nepastebėjau, kad iš jos tyčiotųsi, nes po atostogų, man atrodo, vieną kartą temačiau ją mokykloje. Ir tai neatkreipiau dėmesio. Tikrai ji nebuvo ta patyčių auka, patyčių centras, nes kiti tiesiog užsiimdavo savais reikalais.
– Bet po jos mirties visai kitaip rašei...
– Taip, iš jos tyčiojosi, bet tai buvo iškart po to įvykio (su vaikinu. – Red.). Manau, kad ji dėl to ir laikė savyje žaizdą. Dėl to ir kaltinu bendraklasius, nes jie mažvaikiai, aš pats nesuprantu, kas turi būti juokinga prie jaunos panelės karsto.
– Turi galvoje žaizdą po vasaros įvykio?
– Taip, dėl to ir rašiau, kad, „ji pati iš dalies kalta dėl tų patyčių“, nes tikrai neprotingai padarė. Bet kokia panelė tokio amžiaus taip nesielgtų. Ji su tuo vaikinu nedraugavo. Bet tai nėra mano reikalas.
– O prie karsto iš jos tyčiojosi klasės draugai?
– Aš nebuvau nei pagrabe (pašarvojime. – Red.), nei laidotuvėse, bet girdėjau, kad jos bendraklasiai krizeno prie karsto. O viena iš bendraklasių išspardė ar tai žvakes, ar kažką kita, nežinau.
- Kaip šiaip jūsų mokykloje su patyčiomis? Dažnai „užsisėdama“ ant vieno žmogaus?
- Pas mus patyčios nevyksta nuolat, ir aš tikrai nesu tas, kuris tyčiojasi. Tiesiog dažniausiai yra pašiepiami tokie asmenys, kurie elgiasi kaip nors, na, nežinau, kvailai. Kurie nusigeria ar panašiai. Tikrai nėra juokiamasi iš nelaimių.
Pas mus klasė kaip prakeikta, ne visi turi abu tėvus, užpernai vieno berniuko tėtis nusižudė, pernai mirė panelės mama ir t. t. Dauguma išsiskyrę, bet iš to tikrai niekas nesityčioja. Dar paguodžia.
Šitoje mokykloje patyčios nėra dažnas dalykas, bet negaliu sakyti, jog jų nėra.
– Ar jauti, kad kas nors po jos mirties mokykloje keičiasi? Kokia dabar mokinių ir mokytojų nuotaika? Apie ką kalbamasi?
– Iš pat pradžių buvo atvažiavusi psichologė kalbėti su jos bendraklasiais. Bet kažkaip mokykla vengė apie tai kalbėti dėl to, kad kam nors dar nekiltų mintis. Psichologė liepė vakarą praleisti su šeima, buvo daug mąstymų, diskusijų klasėje, dėl ko ji taip.
– Kokie buvo jūsų klasėje atsakymai, „dėl ko ji taip“?
– Buvo labai daug išvedžiojimų ir įdomių versijų, bet tik pamąstymai. Kad ji turėjo vaikiną ir su juo skyrėsi, kad jos mama girtavo, duodavo jai nudirbti visus darbus, kad galbūt ji buvo išgėrusi.
Beje, komentaruose buvo kalbama, kad mokyklos pedagogai nekreipia į savižudybę dėmesio, kad mokyklos darbuotojai ir direktorius nieko dėl to nedaro, kad direktorius per ilgai čia užsibuvo. Tai tikrai yra melas, buvo su mokiniais kalbamasi.
Mokytoja pasakė: „Kai sužinojau apie šitą baisų įvykį, labai apsidžiaugiau, kad dabar jūs čia esate visi.“ Kalbėjo labai maloniai, pakėlė nuotaiką.
Direktorius taip pat daro viską, kad patyčių nebūtų, yra programos „be patyčių“, psichologė kalbasi su mokiniais, tikrai mokykloje dirba šilti ir malonūs žmonės.
Dėl to tie komentarai, kad mokytojus reikia atleisti, sukėlė didelį pasipiktinimą.
– Kaip tavo tėtis reagavo, kai pasirodė straipsnis?
– Nebuvo patenkintas, iš pradžių atėmė telefoną, bet jis nežinojo konkrečiai, ką padariau. Po to perskaitė, skėlė rimtą „moralą“, atidavė telefoną. Bet vis tiek jaučiausi labai kaltas, kad taip negerai parašiau, nes turėjau galvoje visai ką kita. Ir kad maždaug 1000 žmonių varo ant manęs, direktoriaus ir t. t. Keli net susiradę profilį grasino, kad dingčiau iš Lietuvos.
Labai gerą tėtį turiu, dėl to ir jaučiuosi kaltas, nes jis net išsispausdino, kaip ant jo važiuoja, kokią negarbę padariau ir t. t. Aš tikrai nemaniau, kad viskas taip pakryps.
Nesu koks banditas ar panašiai, esu jautrus ir labai gailiuosi, kad nenuvykau į mirusiosios laidotuves, bet tikrai aplankysiu kapą.
