- Pone Mazuroni, ieškojote tvarkos ir teisingumo, neradote ir traukiatės?
- Radome šiek tiek ir tvarkos, ir teisingumo. Gal ne tiek, kiek įsivaizdavome. Nesutikčiau su sąvoka, kad trenkė durimis. Man atrodo labai ramus, kultūringas savo nuomonės išsakymas. Labiau akivaizdu ta ideologinė takoskyra, kuri buvo atsiradusi dėl eilės valstybei labai svarbių sprendimų, dėl ko aš ir partijos vadovybė turėjom skirtingą nuomonę – euro įvedimas, Lietuvos vieta Europos Sąjungoje, energetinė politika, situacijos Ukrainoje vertinimas ir eilė kitų situacijų, kur mūsų nuomonė visą laiką buvo skirtinga. Pastaruoju metu aš pajutau kitos pusės nuomonės radikalėjimą, ypač po kongreso. Man su tokia politika ir ideologija ne pakeliui. Savęs prievartavimas priėjo tam tikrą ribą, ilgiau tęstis nebegali.
- Sakėte, kad emocijoms reikia nurimti, sprendimas turi būti priimtas ramioje aplinkoje. Kodėl būtent dabar?
- Todėl, kad partijos kongresas vyko prieš mėnesį, tai buvo puiki proga dar kartą pamatyti kryptį, link kurios pirmininkas įsivaizduoja, kad partija turi eiti. Daug ką gali iš karto padaryti. Tuo metu buvo tam tikros pakilusios emocijos, diskusija. Praėjo beveik mėnuo, ramiai pagalvojau, įvertinau galimybes įtikinti partijos vadovybę eiti kita ideologine linija.
Galų gale ideologinė takoskyra nėra vienintelė priežastis, kodėl nusprendžiau priimti tokį sprendimą – įvairiausi bendražmogiški dalykai, elgesys. Nenoriu leistis į detales. Kas buvo, lai lieka partijos pirmininko ar jo aplinkos žmonių sąžinės reikalas. Nenoriu kelti nešvarių marškinių į viešumą. Džiaugiuosi nauju gyvenimo etapu.
- Ką turite omenyje sakydamas, kad buvo tam tikrų veiksmų? Ar Jūsų paprašė išeiti?
- Visokių šnekų buvo, visokių pokalbių. Politika yra toks dalykas. Kažkas prašo vieno, kažkas – kito, kažkas prašo rimčiau ar mažiau rimtai. Nenorėčiau veltis į skalbinių plovimus.
- Čia ne skalbinių plovimas, o faktų konstatavimas.
- Partijos pirmininkas pakomentavo, kaip jis mato situaciją, aš pakomentavau savo argumentaciją.
- Partijos pirmininkas sako nesuprantantis Jūsų sprendimo.
- Jeigu jis taip sako ir taip galvoja, lai lieka ant jo sąžinės, kad jis nesupranta mano sprendimo. Man atrodo, kad visi mano sprendimai buvo pakankamai logiški, ne kartą viešai aiškinti. Nenoriu lįsti į praeitį, o žiūrėti į ateitį ir matyti šviesų rytojų.
- Ar partija Jums darė spaudimą?
- Buvo visokių pokalbių, bet aš to nevertinčiau kaip spaudimo. Tai labiau savo nuomonės išdėstymas. Aš nesu taip lengvai spaudžiamas ar įbauginamas, kaip kartais gali atrodyti.
- Jūs turite gerą progą atsakyti ir į visuomenę dominančius klausimus dėl Jūsų kritikos partijos vadovybei ar pasitraukimo.
- Aš niekada nekritikavau paties partijos pirmininko, kaip tai dažnai yra pateikiama viešumoje. Aš kritikuodavau sprendimus, kuriuos priiminėjo partijos pirmininkas.
- Jūsų tėvas, Jūs esate sakę, kad tai yra vieno žmogaus partija, kad tas fenomenas niekur neveda pačios partijos.
- Diskusijos stygius, sprendimai, priimti nepasitariant su partija, buvo ir yra. Galbūt po mano atvirų pasisakymų kiti kolegos išdrįs drąsiau klausti klausimų. Tikėkimės, kad tai partijai bus stumtelėjimas į priekį,
- Rolando Pakso reabilitavimo klausimas viešoje erdvėje buvo nuolat keliamas ir eskaluojamas, pateikiamas kaip esminis argumentas, kalbant apie visokius reikalus. R. Pakso, kaip aukos, įvaizdis visuomenėje turbūt pridėdavo politinių dividendų ir rinkėjų balsų. Ar čia nebuvo tik naudojamasi ta korta?
- Kaip man dabar atrodo, su partijos pirmininku tada buvo pasielgta ne visai sąžiningai ir ne visiškai teisėtai. Partija yra toks junginys, kuris neturėtų visą laiką žiūrėti atgal ir galvoti, kaip mes buvom nuskriausti, o žiūrėti į priekį ir planuoti savo dalyvavimo valstybės gyvenime strategiją bent jau artimiausiems penkiems ar dešimčiai metams. Aš pasigesdavau to požiūrio, labai daug buvo sukoncentruota į praeitį.
- Ar Jūs sprendimą pasitraukti aptarėte su R. Paksu?
- Aš su R. Paksu akis į akį nebendravau gal 2 ar 3 metus.
- Čia kieno iniciatyva nebendravote?
- Gal nebuvo reikalo. Aš to labai nesureikšminu.
- Pone Mazuroni, ar jau dabar galite pasakyti, ar tai yra vieno žmogaus partija?
- Tokių atvejų, kai susirenka valdyba aptarinėti vieno ar kito sprendimo, o susirinkus pasirodo, kad sprendimas jau seniai priimtas, normalioje partijoje neturėtų būti.
- Kodėl Jūsų tėtis dar vis toje partijoje?
- Čia tėčio reikia klausti. Dabar dažnai nesimatėm. Apie šį klausimą nesu informuotas. Kai jis priims sprendimą, tikiu, kad jis bus aiškus, viešas.
- Ar jis nesitraukia todėl, kad vis dar tikisi perimti partijos valdymą?
- Tikrai nesitiki. Nesitikėjo net tada, kai kandidatavo į partijos pirmininkus.
- Jūs traukiatės iš partijos ir frakcijos, bet Seime liekate dirbti mišrioje frakcijoje. Ar ketinate atsisakyti ir daugiamandatės mandato?
- Šiai dienai svarstau dvi galimybes – likti politikoje ar išeiti. Aš vėl sėdžiu, galvoju. Vieną ar kitą kryptį pasirinksiu ir projektuosiu tolimesnius veiksmus.
- Ar nebūtų sąžininga, kad padėtumėte ir partijos, kurios buvote deleguotas į Seimo rinkimus, Seimo nario mandatą?
- Būtų sąžininga. Galbūt padėsime. Padėsime emocijas, priimsime sprendimus.
- Jūs sakote, kad R. Pakso politika pastaruoju metu pasidarė prorusiška, orientuota į radikalumą, antieuropietišką rinkėją. Kada Jūs tai pastebėjote? Ar vizijos nesutapo nuo pat Jūsų įstojimo?
- Iki skalūnų dujų sprendimo valstybei svarbių sprendimų nelabai buvo, kad galėtų aiškiai matytis, kad užimama ne ta pozicija, kuri man atrodo, kad turėtų būti. Vėliau euro klausimas, žemės pardavimas užsieniečiams. Man atrodo, kad tie visi klausimai skirti destabilizuoti padėtį visuomenėje, sėti nepasitikėjimą valstybės institucijomis. - Koks tikslas?
- Nežinau, reiktų Rolando Pakso klausti. Aš tokiems veiksmams nepritariu.
- Tai įvyko paskutiniu metu?
- Man atrodo, kad paskutiniu metu tai stipriai suradikalėjo, įgavo daug aktyvesnę formą.
- „Tvarkos ir teisingumo“ byloje pilna įvairiausių niuansų. Kiek visiems įtarimams yra pagrindo?
- Tikrai nežinau, kiek yra pagrindo. Nesutinku su ta nuomone, kad Lietuvoje būtų taip lengvai galima manipuliuoti teisėsaugos institucijomis, kad bet kurį teisėsaugos veiksmą nuolat galima būtų prilyginti politinei provokacijai, neturinčiai jokio realaus pagrindo. Nors toje byloje yra įvairiausių klausimų, tikiu, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos sugebės priimti sprendimą logiškai ir objektyviai įvertinus situaciją ir aplinkybes.
- Partijos pirmininkas nuolat eskaluoja, kad tai yra politinis susidorojimas. Tai nėra visiškai taip?
- Kiek per savo buvimą politikoje stebiu analogiškas situacijas, kai vyksta kažkokios kratos, išeina bet kokios partijos vadovai ir sako, kad tai politinė provokacija ir susidorojimas. Visada maniau ir manysiu, kad geriausias būdas įrodyti, kad tai susidorojimas, yra teisme gauti išteisinamąjį nuosprendį. Tada gali drąsiai sakyti, kad tai buvo politinis susidorojimas, neturint jokio pagrindo.
- Jūs partijoje buvote 9 metus. Nesigailite, kad prasidėjote su R. Paksu ir „Tvarka ir teisingumu“?
- Aš gyvenime nieko nesigailiu. Jeigu galėčiau laiką atsukti atgal, nepakeisčiau nė vieno atlikto žingsnio, pasakyto žodžio ar minties, atėjusios į galvą.
