– Praėjusią savaitę baigta savivaldos rinkimų dalyvių registracija. Kuo būsimieji rinkimai bus išskirtiniai? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Mykolo Romerio universiteto dėstytojo politologo Vytauto Dumbliausko.
– Žinoma, pirmiausia tuo, apie ką kalba visi, – merai bus renkami tiesiogiai.
Nors tokie rinkimai – smūgis partinei politikai, vis dėlto tai valdžios žingsnis arčiau žmonių. Kitas žingsnis turėtų būti tiesioginiai seniūnų rinkimai.
Kita vertus, nors savivaldos rinkimai nėra labai tikslus būsimųjų Seimo rinkimų barometras, šiuo požiūriu jie vis viena svarbūs, ypač kai kurioms politinėms jėgoms, pavyzdžiui, konservatoriams ir liberalams.
Kol kas vis dar atrodo, kad jei šios dvi partijos neįgis kokio nors trečio partnerio, svajones apie grįžimą į valdžią ar juolab grojimą ten pirmuoju smuiku teks atidėti tolesnei ateičiai.
To trečiojo galimo partnerio irgi nematyti.
Ne mažiau svarbūs šie rinkimai bus ir valdantiesiems „darbiečiams“ bei „tvarkiečiams“. Pirmųjų, dar neišsikapsčiusių iš teismų, smunka ir reitingai, antrųjų problemos su valdiškais namais taip pat gali būti labai rimtos.
– Ar rinkėjai bus aktyvesni nei įprastai?
Kita vertus, ką rodo politikų aktyvumas? Juk į merus veržiasi per 400 pretendentų, o į vieną savivaldybių tarybos nario vietą taikosi daugiau kaip 10 kandidatų.
– Spėju, kad rinkėjai tikrai bus daug aktyvesni, nes galės tiesiogiai rinkti merus.
O daugelis kandidatų į politiką žvelgia kaip į jiems naudingą reikalą.
Vietos verslininkai tikisi suteikti papildomos naudos savo verslui, uždaromose mokyklose ar ligoninėse dirbusi inteligentija tiesiog susirasti darbą.
Apskritai provincijoje, kur ekonominė situacija nekokia, darbas valdiškose struktūrose – kone vienintelė patikima užuovėja.
– Tarp kandidatų vėl šmėžuoja žinomi veidai iš pramogų verslo, kino ir televizijos ekranų, nors ryškesnių žvaigždžių nedaug. Kaip tai vertinate?
– Partijos privalo būti kaip universalinės parduotuvės – jų lentynose turi būti visko.
Tačiau dėl politinių parduotuvių jau seniai bėda – jose per daug surogatų, o ne tikrų prekių, įvyniotų į programas ir idėjas. Taip yra ir dabar.
– Valdžios sieks ir daug nepartinių ar net pabrėžtinai antipartinių struktūrų – vadinamieji rinkimų komitetai. Anksčiau tokiems dariniams sekėsi nekaip. Gal šįkart jie sužibės?
– Taip, daugelis politikų, tarp jų ir kai kurie buvę pagrindinių partijų nariai, toliau siekia pasinaudoti nusivylimu partijomis.
Gali būti, kad kai kuriose savivaldybėse tokiems dariniams reikalai susiklostys visai sėkmingai, tačiau nesitikėčiau didesnio lūžio visos šalies mastu.
Rinkimuose toliau dominuoja tos pačios pagrindinės politinės jėgos ir jų rinkėjai, o kokių nors galimai sėkmingai pasirodančių naujokų šįmet apskritai nematyti.
– Tarp pretendentų į merus irgi daug pažįstamų veidų. Į postus veržiasi ir net 17 Seimo narių, ir įvairūs valdininkai. Kas turi daugiau galimybių – senoji gvardija ar naujokai?
– Manau, persvarą turės dabartiniai vėl kandidatuojantys merai, ypač senbuviai, apskritai svaresnės politinės figūros.
Tai, manau, suvokia ir Seimo nariai – jie šįkart į rinkimus turėtų eiti iš tiesų, o ne vien dėl savo partijų reklamos. Juk mero postas – šiltesnis ir svarbesnis nei eilinio parlamentaro.
– Kaip vertinate nuogąstavimus, kad kandidatų į merus ir rinkimų sąrašų gausa gali sukelti neprognozuojamą košę, ypač ten, kur meras bus vienų, o dauguma taryboje – kitų?
– Manau, daug kur viską lems antrasis turas, į kurį dėl didelio balsų išsiskaidymo iššoks ir tokių, kurių tikėsis mažiausiai. Pavyzdžiui, Vilniuje koks nors Valdemaras Tomaševskis.
Akivaizdu ir tai, kad po rinkimų tikrai daug kur susiklostys faktinė bevaldystė. Tai bus tikrai rimta problema.
Neatmestina, kad politikai vėl pradės diskusijas, ar nereikėtų vėl taisyti įstatymų.
– Kaip manote, kokia bus rinkimų kampanija?
– Jau dabar galima įžvelgti, jog, užuot kalbėjus apie konkrečius savivaldos reikalus, žaidžiama nacionalinės politikos temomis ir emocijomis, dalijami nerealūs pažadai.
Ypač to neturėtų trūkti per merų rinkimų kampaniją, kaip ir nešvarių pinigų bei interesų.
Taigi ir kampanijos, ir pačių rinkimų kokybė gali būti net prastesnė nei visuomet.
