Pateikiame laiško, pavadinto „Sužvėrėjimas“, ištraukas (kalba netaisyta).
„Viskas! Laikas baigti tas patyčias, tą psichologinį smurtą prieš mane! Labiausiai dabar bijau, kad numirsiu nespėjęs prakeikti. Kas per valstybė! Islamo valstybėje aš būčiau laisvesnis! Dabar prokuroras Stadalius akte rašo visiškai su tiesa prasilenkiančius dalykus, visus mano advokatų (o mane gina trys žymūs Lietuvos advokatai!) skundus atmeta, pateikdamas motyvus, kurie prajuokintų bet kurį teisės studentą, žiniasklaida „urbi et orbi“ skelbia, kad aš būsiu teisiamas (išvertus į paprastų žmonių kalbą – esu kaltas!), o aš, atseit, net komentuoti nieko negaliu, nes byla susijusi su nepilnamete! Akte rašoma, kad mano advokatai atlygino žalą nukentėjusiai (kiek? kaip tie pinigai buvo panaudoti? buvo deklaruoti?), „todėl nei ji pati (motina –B.B.), nei xxx (tėvas –B.B.), nei YYY (dukra–B.B.) neturi jam jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo.“
Tėvai išsiuntė prašymus į visas institucijas, kurioms rašė „įvairius skundus dėl dukters terorizavimo (teroristas aš, teroristas! – B.B.)“, kad tyrimas būtų nutrauktas. * Dėmesio! „… taip pat prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą byloje Nr. 20–9–00842–14“! * Tai koks, po velnių, gali būti teismas! Taigi susitarta mafijos principu: moki pinigus ir nusikaltimo nėra! Tai tas mano nusikaltimas tik toks, kurį galima išpirkti dešimtimis tūkstančių (aš nežinau…) litų? Ir tai teisinė valstybė?!
Aš išėjau iš Gimnazijos, panelė liko Gimnazijoje. Tai kas yra nukentėjusysis?! Tai kas pritaikė smurtą, kurio žmogus, savigarbos turintis Žmogus, išlaikyti negali! *** Aš nežinau, kas gali nutraukti prokuroro Osvaldo Stadaliaus savivalę. Nežinau! Aš nežinau, iš kur, kodėl toks aršus jo nesiskaitymas su advokatų argumentais. Aš nežinau, kaip padaryti, kad kitas prokuroras, gal kitame mieste tirtų mano bylą. Nežinau! Bet tu, valstybe, privalai žinoti! * Dabar kaip niekada aiškiai matau Garliavos tragediją. Ne, aš neimsiu šaudyti, žudyti. Bet kodėl mane dabar taip dažnai aplanko mintys apie savižudybę? Juk negaliu leisti, kad mane paverstų teroristu, smurtautoju! Aš niekam nieko blogo nepadariau! Deja, visi tie, kurie galėjo mane apginti (pavyzdžiui, rektorius), išsigando ir pasislėpė… Bet aš neleisiu savęs pažeminti, neleisiu, nors tektų mirti!
