Neseniai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertų komandos atliktas tyrimas „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“ atskleidė, kad dalis politikų vargsta visai be reikalo, užversdami rinkėjų pašto dėžutes agitacinėmis skrajutėmis, mat kartais populiarumą lemia tiesiog asmeninis žavesys ar gebėjimas pasirodyti šiek tiek geriau nei konkurentai.
Tai pirmą kartą Lietuvoje atliktas tokio pobūdžio kompleksinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 1500 respondentų ir tirta apie 400 įvairių kintamųjų veiksnių.
Prie balsadėžių veda draugai ir giminaičiai
Kalbėdama apie tai, kokie veiksniai tampa lemtingi, kai rinkėjai ateina prie balsadėžių pareikšti savo nuomonės, tyrimo grupės vadovė prof. Airė Ramonaitė teigė, kad dažniausiai žmonės už ką balsuoti nusprendžia rinkdamiesi partiją ir atsižvelgdami į jos bendrąją kryptį – kairiąją ar dešiniąją. Taip pat ne mažiau svarbi ir pačių rinkėjų socialinė aplinka, t.y. už ką balsuoja jų draugai, giminaičiai.
Anot jos, apie pusę Lietuvos rinkėjų turi partiją, kuriai prijaučia, ir paprastai už ją ir balsuoja, kiti, per daug nesidomėdami politika, balsuoja spontaniškai. „Yra ir tokių rinkėjų, kurie jaučia pareigą balsuoti, bet kas kartą vis iš naujo sprendžia, kurį kandidatą pasirinkti. Būtent tokioje situacijoje įtakos turi reklama, viešoji nuomonė, asmenybės.“
Agitacija padeda nedaug
A.Ramonaitės teigimu, jei žinoma, už ką balsuoja bent vienas ar du artimiausi rinkėjo aplinkos žmonės, beveik šimtu procentų galima nuspėti, už ką balsuoja ir jis pats. „Mūsų visuomenė tam tikra prasme yra susisluoksniavusi, susiskirsčiusi į tam tikras politines stovyklas. Taip pat yra žmonių, kurie neturi politinės aplinkos, tad jų balsavimą gali nulemti labai įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, kokį kandidatą jie pažįsta, pažįstami partijos nariai, kurie jį paagituoja balsuoti.“
Nors politikai labai daug pluša ir išleidžia labai daug pinigų, iš tiesų agitacija nėra tiesiausias kelias į sėkmę rinkimuose. „Rinkimų agitacija remia labai nedaug“, – sakė pašnekovė.
Dr. Rūta Žiliukaitė teigė, kad prie balsadėžių per rinkimus skuba tie žmonės, kurie bent vieną politinę partiją vertina bent kiek palankiau nei kitas politines partijas, taip pat ir tie, kuriems bent kiek svarbu, kokia partija yra valdžioje. „Tie rinkėjai, kurie mano, kad Lietuvoje yra politinių jėgų, kuriomis galima pasitikėti, į rinkimus ateina dažniau už tuos, kurie politinėmis partijomis yra nusivylę. Labai svarbus veiksnys – įprotis balsuoti, nes į rinkimus dažniausiai ateina ir balsuoja būtent tie žmonės, kurie jau anksčiau dalyvavo rinkimuose.“
Dalyvavimas rinkimuose – įprotis
Pasak R.Žiliukaitės, dalyvavimas rinkimuose lemia ne tik įpročio balsuoti susiformavimą, bet ir tam tikros tapatybės įtvirtinimą – kaip žmogaus, atliekančio pilietinę pareigą.
„Ne mažiau svarbus veiksnys yra socialinės aplinkos įtaka. Į rinkimus dažniausiai eina žmonės, kurių aplinkoje kiti žmonės remia tam tikras politines partijas, kurių aplinkoje daug diskutuojama politikos klausimais. Įtakos dalyvavimui rinkimuose turi pilietinis žmonių aktyvumas ir išsimokslinimas“, – apie tai, kas lemia aktyvesnį dalyvavimą rinkimuose, kalbėjo pašnekovė.
Svarbu, kaip dirba vietiniai politikai
Savivaldos rinkimų specifiką tyręs dr. Mažvydas Jastramskis teigė, kad dažna tendencija, jog už tą pačią partiją balsuojama tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygiu. Toks rinkėjų pasirinkimas ypač akivaizdus, kai kalbama apie konservatorių ir socialdemokratų partijas.
„Tai nestebina, nes tai seniausios partijos, o jų rinkėjai turi pastovią nuomonę. Pasitaiko tokių tarpinių variantų, kaip kad Darbo partija ar „Tvarka ir teisingumas“, kurių rinkėjų pastovumas yra mažesnis“, – sakė M.Jastramskis ir pridūrė, kad liberalams kol kas tenka labiausiai paplušėti siekiant įtvirtinti naujas idėjas rinkėjų galvose.
Paprašyti išvardyti, kas rinkėjams iš tiesų svarbu balsuojant savivaldos rinkimuose, jie akcentavo, kad mažiausiai svarbu yra jų pačių finansinė situacija, kai sprendžiama, už ką balsuoti savivaldos rinkimuose. „Akivaizdu, kad vietos lyderis yra svarbesnis nei nacionalinis lyderis. Iki šiol savivaldoje būdavo balsuojama už sąrašus, o tai vienaip ar kitaip sumažindavo paties lyderio reikšmę, bet kai atsiras tiesioginiai rinkimai, situacija keisis“, – sakė M.Jastramskis ir pridūrė, kad spręsdami, kuriam kandidatui atiduoti savo balsą, rinkėjai atsižvelgia į savivaldybių ekonominę situaciją.
„Tai rodo, kad žmonėms svarbu, kaip jų išrinkta valdžia dirba. Jei žmogus mano, kad prie kurios nors valdžios gyvenimas buvo geresnis, jis ją ir parems“, – kalbėjo pašnekovas.
