Visuomenės pasitikėjimo senbuviai užleido vietą naujokams

Per metus gyventojai tarp visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitiki, pradėjo minėti ekonomistę, Seimo narės mandato nusprendusią siekti, tačiau reikiamo parašų skaičiaus nesurinkusią Aušrą Maldeikienę ir nuo liepos žemės ūkio ministrės pareigas einančią „darbietę“ Virginiją Baltraitienę. Tačiau tarp dažniausiai minimų pavardžių nebeliko ir iš šio sąrašo eliminuoti du socialdemokratai – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir europarlamentaras, buvęs socialdemokratų kandidatas į Prezidentus Zigmantas Balčytis.

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Jan 22, 2015, 8:57 PM, atnaujinta Jan 15, 2018, 7:12 AM

Per naujienų agentūros ELTA užsakymu gruodžio 12-22 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktą apklausą respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki. Pavardes respondentai minėjo patys. Iš viso praėjusių metų gruodį respondentai paminėjo 84 visuomenės veikėjus – lygiai tiek pat, kiek prieš tris mėnesius, – kuriais jie labiausiai pasitiki. 28 proc. apklaustų gyventojų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, ar neatsakė į šį klausimą.

Trys iš dešimties suaugusių šalies gyventojų paminėjo Prezidentę Dalią Grybauskaitę – ja pasitiki 30 proc. respondentų. Dar tarp labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė daugiau nei 2 proc. respondentų) pateko Premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuriuo pasitiki 12 proc. respondentų, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas (juo pasitiki 5 proc. apklaustųjų).

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkui Andriui Kubiliui simpatijas išreiškė 4 proc. respondentų, Seimo nariui, kandidatui į Vilniaus merus Nagliui Puteikiui, kadenciją baigusiam Prezidentui Valdui Adamkui, parlamentarui Artūrui Paulauskui – po 3 proc. respondentų. Dar po 2 proc. visuomenės pasitikėjimo sulaukė „darbiečiai“ – Darbo partijos idėjinis lyderis, EP narys Viktoras Uspaskichas ir partijos pirmininkė Loreta Graužinienė bei Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis.

Įdomu, kad daugeliu asmenų pasitikėjimas per metus smuko: D.Grybauskaite 2013 m. gruodį pasitikėjo 33,3 proc. respondentų, o 2014 m. gruodį – 29,6 proc., A.Butkevičiumi 2013 m. pabaigoje pasitikėjo 14,5 proc., 2014 m. pabaigoje – 12,4 proc., R.Paksu 2013 m. pasitikėjo 6,8 proc., dabar- 5 proc.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas V.Baltraitienės vertinimą vadina funkciniu, nes natūralu, jog asmeniui užimant tam tikrą padėtį jis labiau pastebimas ir viešojoje erdvėje. T.Janeliūnas neišskyrė kažkokios ypatingos „darbietės“ veiklos, kuri ją šiuo laikotarpiu leistų vertinti kaip konkrečių rezultatų pasiekusią ministrę.

A.Maldeikienę politikos apžvalgininkas apibūdino kaip ir iki šiol gana žinomą žmogų, dažnai kritiškai kalbantį apie įvairius valdžios sprendimus, turintį išskirtinį požiūrį, besiskiriantį nuo kitų ekonomikos ekspertų ar komentatorių.

„Su tokiu specifiniu požiūriu ji yra užstrigusi kaip išskirtinis, specifinis asmuo ir ji žmonėms yra matoma būtent kaip tokia nestandartinė, galbūt netgi šiek tiek antisisteminė asmenybė, galinti kažką kitaip ir naujau spręsti galbūt ir politikoje, ne tik komentuodama viešojoje erdvėje“, – dėstė pašnekovas.

Savarankiškai savo kandidatūrą iškėlusi ekonomistė A.Maldeikienė neteko galimybės dalyvauti rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Žirmūnų rinkimų apygardoje, nes nesugebėjo surinkti bent 1000 ją remiančių rinkėjų parašų. Tai politologas įvertino kaip organizacinį nepasirengimą.

Klausiamas apie tai, kodėl tarp visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, nebeliko socialdemokratų senbuvių J.Oleko ir Z.Balčyčio, T.Janeliūnas prakalbo apie jiems siunčiamą labai aiškų signalą.

„Z.Balčyčiui tai iš tikrųjų labai didelis, apskritai rimtas signalas, bet jau jis tą galbūt ir pats suvokė po nepavykusių Prezidento rinkimų. Tai buvo tas svarbus šūvis, kuris galėjo jį pastatyti į lygiagretę su svarbiausiais socialdemokratų lyderiais, galbūt netgi kitą potencialų socialdemokratų lyderį partijoje. Iš dalies nesėkmingi rinkimai, blaškymasis tarp norų kandidatuoti į Prezidentus ir EP žmonėms sukėlė nepasitenkinimą, nusivylimą. Net ir tie, kurie jį rėmė, galiausiai suprato, kad Z.Balčytis geriausiu atveju gali likti tiktai kaip EP narys, o, būdamas ten, jis nacionalinėje politikoje labai mažai besirodo“, – kalbėjo T.Janeliūnas.

Politologas stebėjosi, kad tarp asmenų, kuriais labiausiai pasitikima, nebeliko ir tokios svarbios srities kaip krašto gynyba ministro, Z.Balčyčio partijos kolegos, J.Oleko. Tai esą turėtų būti geras ženklas pačiam J.Olekui pamėginti vertinti, ką jis daro ne taip ir kodėl, nors vadovauja labai svarbiai sričiai, nėra matomas kaip geriausias saugumo, gynybos srities atstovas.

„Matyt, žmonės jo nesieja su tais mūsų šalyje vykstančiais pokyčiais, t.y. saugumo didinimo pastangomis, karinių išlaidų didinimu, apskritai pasirengimu kažkokioms gynybinėms priemonėms. Jeigu ministrą pamiršta, tai natūralu, kad jis kažką daro ne taip viešojoje erdvėje, galbūt jam reiktų susirūpinti savo asmenine komunikacija, savo sprendimais, aiškinimais visuomenei“, – rekomendavo politikos ekspertas.

Paradoksalu, kad mažėjant kai kurių socdemų įtakai ir reitingams, pačios Lietuvos socialdemokratų partijos reitingai laikosi gana stabiliai ir šiuo metu siekia per 24 proc. T. Janeliūnas tai aiškina su įtakos rotacija partijos viduje.

„Šia prasme ta vidinė konkurencija tikrai neleis būti tuščiai vietai, ir jeigu šitie politikai (J.Olekas ir Z.Balčytis. – ELTA) nesusigrąžins savo įtakos viešojoje erdvėje, tai natūralu, kad tą vietą užims kiti socialdemokratai“, – sakė politologas.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Andrius Šuminas neatmeta, kad prie didesnio ar mažesnio personalijų populiarumo bei pasitikėjimo jais prisidėjo pastarųjų retorika. Pasak A.Šumino, A.Maldeikienė dažnai televizijoje kelia problemas, skaudulius, aktualius paprastiems žmonėms.

„Žmonės mato, girdi ir pradeda vertinti tą asmenį kaip jų vienaip ar kitaip interesams atstovaujantį politiką. A.Maldeikienė paskelbė, kad ji eina į politiką, (...) buvo deklaracija, jai niekada netrūko matomumo. Tas matomumas, aštri retorika prieš valdžią, neteisybę vienaip ar kitaip žmonėms yra priimtina ir būtent su tuo galima sieti jos palankesnį vertinimą“, – sakė politinės komunikacijos ekspertas.

Kalbėdamas apie V.Baltraitienę, A.Šuminas sutiko su T.Janeliūno išsakyta pozicija, kad jai dėmesys padidėjo tapus ministre, ir nemanė, kad politikė būtų itin aktyviai pradėjusi reikštis viešojoje erdvėje.

Medijų tyrimų laboratorijos vadovas taip pat manė, kad Z.Balčyčio suaktyvėjimas, pikas komunikacinėje erdvėje buvo pernai per Prezidento rinkimų kampaniją. Politiko buvimas Briuselyje atitolina jį nuo Lietuvos, tad jeigu jis sąmoningai nesiekia reikštis Lietuvoje, atsiduria nuošalyje.

„Z.Balčytis niekada, net ir būdamas ministru, laikinuoju Premjeru, nebuvo tas žmogus, kuris itin aktyviai reikšdavosi ir trauktų dėmesį, pats aktyviai komunikuotų. Jis visą laiką buvo tylus, tarsi nuošalyje, ir taip išlieka ir toliau“, – nurodė A.Šuminas.

Politinės komunikacijos specialistas paradoksu vadino J.Oleko situaciją, nes Krašto apsaugos ministerija pernai ir nuo Ukrainos krizės pradžios tapo viena labiausiai matomų ministerijų, tad keista, kad ministras atsidūrė užribyje. Kita vertus, J.Olekas nėra visiškai nematomas, bet jam reiktų pergalvoti savo komunikaciją, būdus, kanalus, priemones, kaip jis bendrauja, bei kažką keisti į aktyvumo pusę.

„Paties J.Oleko politinės ambicijos nėra palaidotos. Politikui reikia būti aktyviam, matomam visuomenei ir būtent ta linkme jam reikėtų ir dirbti“, – patarė A Šuminas ir pridūrė, kad LSDP yra paradoksas, nes šios partijos politikų reitingai smunka, o partijos išlieka stabilūs. Viena vertus, pašnekovas tai siejo su gana stabiliais Premjero, LSDP lyderio A.Butkevičiaus reitingais. Kita vertus, atskiriems LSDP politikams siūlė pergalvoti ir kitaip vykdyti savo komunikacinę veiklą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: prezidentiniai debatai ar parodija?