Politikai tikėjosi neblogai uždirbti iš šio sprendimo. Vieni savo pareiškimais apie pergalę prieš sovietines žvaigždes ir herbus ant tilto manė patrauksiantys daugiau dešiniųjų pažiūrų rinkėjų per savivaldos rinkimus. Kiti pradėjo skaičiuoti, kiek eurų pasipildys miesto biudžetas pardavus šiuos, kaip pavadino vienas tarybos narys, „okupanto minties ženklus“.
Verslumas – seniai žinomas ir geras kauniečių bruožas. Dėl čia gyvenančių žmonių verslumo Kaunas išsiskyrė iš kitų miestų ir sovietmečiu, ir dabar. Verslių žmonių laikinoji sostinė kasmet padovanoja ir sostinei, ir net užsienio verslo bendrovėms.
Tačiau, kaip ne kartą teko patirti, kai verslo imasi politikai, gaunasi šnipštas arba dar blogiau. Panašiai gali atsitikti ir bandant užsidirbti iš sovietinių Vytauto Didžiojo tilto simbolių. Mat norinčiųjų juos turėti atsirado, o mokėti pinigų – kol kas ne.
Grūto parkas, sužinojęs apie paveldosaugininkų sprendimą panaikinti teisinę penkiakampių žvaigždžių ir herbų apsaugą, iš karto pareiškė norą bent dalį jų turėti savo muziejaus ekspozicijoje. Tai išgirdusi miesto valdžia iš pradžių suplojo rankomis, o vėliau netikėtai rėžė: veltui eksponatų neatiduosime!
Šis klausimas net į savivaldybės kolegijos posėdį buvo įtrauktas, politikai ilgai diskutavo, kada ir kaip sovietinę simboliką išmontuoti.
Nuspręsta, kad geriausia tai būtų padaryti iki Kovo 11-osios, nors buvo norinčiųjų tilto veidą pakeisti dar greičiau – iki Vasario 16-osios. Antroji data geriau tiko ne tik todėl, kad vargu ar įmanoma būtų suspėti anksčiau nuimti sovietinę simboliką, bet ir (kas gali paneigti) rinkimų sumetimais.
Visus darbus atlikti patikėta (kaip simboliška!) „Kauno švarai“. Šios vadovai, sako, jau pasiraitoję rankoves. Tik va, kur teks dėti tas daug metų vienus erzinusias, o kitų visai nepastebimas žvaigždes ir herbus?
Grūto parko įkūrėjas V.Malinauskas, išgirdęs apie Kauno svaičiojimus gauti už muziejaus eksponatus bent dalį pinigų, kurių reikia norint atsisveikinti su sovietiniais tilto simboliais, pratrūko ir pasiūlė, kad politikai juos pasistatytų sau ant kapo. Druskininkietis nesutiko mokėti net dalies simboliams išmontuoti reikalingos 30 tūkstančių eurų sumos.
Kaune puošti kapines penkiakampėmis žvaigždėmis ar buvusios LTSR herbais norinčiųjų šiais laikais vargu ar atsirastų. Net kairieji politikai suka nosis nuo sovietinio paveldo. Ką daryti?
Štai ir nežino Kauno valdžia, matyt, ką daryti? Kolegijos posėdyje buvo nuspręsta, kad šį ketvirtadienį dėl sovietinės simbolikos likimo pasisakys miesto taryba. Tačiau posėdžio darbotvarkėje šiam klausimui vietos neatsirado. „Nėra sprendimo“, – tik tiek buvo paaiškinta vėliau.
Ir vis dėlto išeičių iš padėties tikrai yra. Jei tilto plokščių su sovietiniais simboliais neturi vietos laikyti miesto muziejus, jų nepageidauja Kauno tvirtovės IX ir VII fortai, metalo supirkėjai, reikia tikėtis, juos tikrai priglaus.
Nuimti žvaigždes ir herbus nuo tilto, ko gero, padėtų ir metalo vagys, jei jiems tam būtų sudarytos sąlygos. Ilgapirščiai ne kartą tai įrodė ne tik kapinėse, bet ir išmontuodami įvairiose miesto vietose stovinčius paminklus, kuriuose pastebėdavo esant brangaus metalo, Laisvės alėjoje paklotas nuotekų groteles. Metalo supirktuvėse visas šis turtas dingdavo taip stebulingai, kad jokie Kauno policijos šerlokai holmsai jo nerasdavo.
Gaila, bet uždirbti iš sovietinės minties kūrinių Kaunui vargu ar pavyks. Norint papildyti miesto biudžetą, parduoti dar yra ką – nuo pirkėjų nesulaukiančio Stoties turgaus iki savivaldybės būstų.
Gal vis dėlto šį kartą svarbiau atsikratyti praeities ženklų nei uždirbti?
„Laikinoji sostinė“
